Festivalio šūkiu šįkart pasitelkti 1918 metais T. Manno ištarti žodžiai „..su gera mina pasveikinti demokratinį naują pasaulį“. „Rašytojas tikėjo proveržiu, kuris karui pasibaigus įvyksiąs Europoje“, – teigė festivalio vadovė Lina Motuzienė.
Trys T. Manno vasaros Nidoje
Į Nidą T. Mannas su žmona, vokiečių pramonininko dukra Katia Pringsheim-Mann, ir dviem vaikais pirmą kartą atvažiavo 1929-ųjų rugpjūtį. Tada tai buvo gana archajiškas žvejų kaimas. Šeima apsistojo vokiečių dailininkus ekspresionistus menančiuose Hermanno Blodes svečių namuose. Per šešias viešnagės dienas Mannams kilo mintis čia statytis vasarnamį.
Per nepilnus metus namas iškilo ant Uošvės kalnu vadintos aukštumos. 1930 metų liepos 16-ąją T. Mannas su šeima pravėrė naujojo vasarnamio duris. Tąkart rašytojas į žvejų kaimelį atkeliavo jau kaip Nobelio premijos laureatas: 1929 metų lapkričio 12-ąją Švedijos akademija 54-erių T. Mannui skyrė literatūros premiją – visų pirma už romaną „Budenbrokai“. Dalis sumos iš 200 tūkst. markių premijos padengė rezidencijos statybos išlaidas.
Tris Nidos vasaras T. Mannas rašė stambiausią savo veikalą – romaną Šv. Rašto motyvais „Juozapas ir jo broliai“. Darbavosi disciplinuotai, laikydamasis režimo. Namuose ir aplink namus turėjusi būti visiška ramybė – tuo rūpinosi Katia, neleidusi vaikams triukšmauti.
Džiaugtis išsvajota ramybe T. Mannui teko neilgai. 1930-ųjų rugsėjį nacionalsocialistai tapo antrąja pagal dydį Vokietijos parlamento partija. Fašizmo artėjimas jautėsi ir Nidoje. Miestelyje savavaliavo „hitlerjugendas“. Į rašytojo rezidencijos kiemelį atskriejo apdegintas „Budenbrokų“ tomas. Kitą kartą dužo vasarnamio langai. Šeimai čia tapo nesaugu. Rašytojas apsistojo Šveicarijoje.
Kūriniai bus publikuojami Vokietijoje
Atogrąža į naujos epochos Europoje pradžią, kai imperijų griuvėsiuose iškilo vienuolika naujų valstybių, T. Manno festivalis užbaigia 2014-aisiais pradėtą penkerių metų ciklą „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. „Ateina laikas pasvarstyti apie naują temą kitų metų festivaliui“, – sakė L. Motuzienė.
Tradicijų tvarkingai, „vokiškai“ paisoma, tačiau šiemet festivalyje bus ir naujovių. Tarkime – T. Manno kūrybos skaitymai. Kasdien nuo 11 valandos ryto Neringos istorijos muziejuje rašytojo kūrinius skaitys festivalio rengėjai ir rengėjos.
2017-aisiais festivalyje gana sėkmingai rengtas esė konkursas. Šiemet jis taip pat buvo paskelbtas, jaunieji rašytojai samprotavo naujojo festivalio tema. Su klausytojais susitiks konkurso laureatai Domas Lavrukaitis, Ernesta Dambrauskaitė ir Teodoras Žukas. Jų kūrinius, profesionalių vertėjų išverstus į vokiečių kalbą, žadama publikuoti Vokietijoje.
Dedikuoja naują kūrinį
Per Žodžio programos renginius festivalininkai susitiks su T. Manno kūrybos žinovu Hansu Wisskirchenu, profesore Dorothee Wierling ir lenkų kultūros ir politikos garsenybe, disidentu, publicistu, redaktoriumi Adamu Michniku. Šį kalbins istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Vienam lietuvių prelegentui skiriamą Žodžio programos kvotą šiemet išnaudos diplomatas, istorikas prof. Alfonsas Eidintas. Su poetu, vertėju Antanu Gailiumi juodu kalbėsis apie pirmąjį Lietuvos valstybės atstatymo planą ir jo alternatyvas.
Festivalis išsaugo tradiciją paskatinti vieną muzikos kūrinio premjerą. Šiemet festivaliui parašė 2017-ųjų Nacionalinės premijos laureatė Justė Janulytė. Jos „Vėjo arfą“ klavesinui ir styginių orkestrui atliks pianistas Sergejus Okruško ir Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus).
Debiutų vakarą pagrindinis dėmesys bus sutelktas į pianistę Onutė Gražinytę, „Aidijos“ choro vadovo Romualdo Gražinio dukrą ir visame pasaulyje garsėjančios dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos seserį. Pasak L. Motuzienės, Onutė festivalyje pradėjo lankytis nuo mažumės ir kartu su juo užaugo.
Išmėgins bažnyčios akustiką
Dar viena festivalio naujovė – choro dirigentų meistriškumo pamokos. Lietuvių, latvių ir estų jaunieji chorvedžiai taip pat pasirodys per debiutų vakarą, atliks Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį.
Koks festivalis, jei neskamba rečitalis? Savo pasirodymais klausytojus šiemet pradžiugins net trys pianistai: ilgamečiai festivalio bičiuliai Daumantas Kirilauskas bei Jurgis Karnavičius ir pirmą kartą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios akustiką išmėginsiantis jaunasis talentas Ignas Maknickas.
Antrąją festivalio dieną Kuršių nerijos istorijos muziejuje vokiečių istorikas Klausas Richteris, tyrinėjantis Pirmojo pasaulinio karo socialinius reiškinius, pristatys dokumentinę parodą „Laisvė ir skilimas: Europa po Pirmojo pasaulinio karo“.
Festivalio partneris Nidos meno kolonija su lietuvių ir užsienio menininkais surengs ypatingą parodą „Perfor(m)uoti peizažai“.
Vienas festivalio renginys įvyks Juodkrantėje. Miniatiūrų muziejuje bus pristatyti rodomi Nidos dailininkų kolonijos kūrėjų darbai iš klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinių.
Jauna ir talentinga pasitinka pabaigą
Sakoma: „Pavydžiu to dar nemačiusiems“. Festivalio kino programa šįkart išties pavydėtinai dosni, tačiau kaip ir kasmet – nemokama. Žiūrovai kinu bus lepinami šešis vakarus iš eilės.
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ bus rodomas dokumentinis filmas apie vokiečių meno garsenybę „Beuysas“. Susitikti su žiūrovais atvažiuoja režisierius Andresas Veielis ir Josepho Beuyso draugė Rhea Thönges-Stingaris.
Kitą vakarą režisierė, fotomenininkė Vilma Samulionytė pristatys su seserimi Jūrate sukurtą dokumentinį filmą „Močiute, Guten Tag!“, kuris gilinasi į fatališkas šeimos paslaptis, tačiau nestokoja ir humoro scenų.
Jauna ir talentinga Oda von Siering pasitinka epochos pabaigą: 1914-ųjų vasarą, prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, ima byrėti carinei Rusijai pavaldi vokiečių bendruomenė Baltijos šalyse. Odos likimą paveikia susitikimas su estų anarchistu ir rašytoju. Apie tai – režisieriaus Chriso Krauso filmas „Poetės dienoraščiai“.
Malgorszatos Szumowskos „Veidas“ palepins subtiliu humoru ir gerokai šaržuotomis dabartinės Lenkijos grimasomis, kurios atidesniam žiūrovui primins ir lietuviškas aktualijas.
Kad kino klasiko Friedricho Wilhelmo Murnau „Tabu“ nebūtų toks nebylus, jį mušamaisiais įgarsins lietuvių perkusininkas Vladas Dieninis ir vokiečių elektroninės muzikos garsenybė Thomas Köneris.
O mačiusieji (ne nemačiusių, ko gero, nėra) geriausią Europos filmą „Tonis Erdmanas“ mielai jį pažiūrės dar kartą.