„Į dideles smulkmenas nesileidome, tiesiog šnekėjomės, kokie darbai yra neatidėliotini, kokie reikalingi sprendimai ir kaip dėliojamės visą pasirengimo etapą, ką norime pasiekti“, – Eltai teigė S. Liausa.
Pasak LNKC vadovo, vienas pagrindinių anksčiau organizatorių išsakytų nuogąstavimų dėl šventei skiriamos per mažos sumos iš tiesų nėra problema, nes Finansų ministerijos tvirtinimui perduotas projektas, numtatantis 5,4 mln. eurų renginio biudžetą, dengia šventės poreikius.
„Finansavimas yra numatytas didesniems ar mažesniems veiksmams. Aišku, tai nėra toks kiekis, kur sakytume, kad dar reikia sugalvoti, ką su tiek daryti. Tai yra poreikių finansavimo sąmata“, – sako S. Liausa.
„Finansavimo klausimas iš mano pusės niekada nebuvo keliamas. Nes, iš esmės, sąmata yra parengta, atiduota ir kiti sprendimai yra Vyriausybėje priimami, laukiama dabar iš jų, kokia dalis bus finansuojama ir tada žiūrėsime“, – teigia LNKC vadovas.
Jis akcentavo, kad su ministru taip pat kalbėta ir apie galimus pavojus, mokesčių pasikeitimus, kurie gali turėti tiesioginės įtakos galutinei renginio sąmatai.
„Pavyzdžiui, kelių ir keleivių pervežimo mokestis, kurį dabar svarstoma įvesti, paveiktų šventę – juk dalyviai važiuoja autobusais iš visos Lietuvos. Tai šitas klausimas buvo aptariamas – kas nutiktų, jei staiga įvestų tą mokestį, iš kur jį kompensuoti ir panašiai“ – teigė S. Liausa.
S. Kairys: kai kurioms problemoms jau ne laikas
Tuo metu kultūros ministras S. Kairys atkreipia dėmesį, kad didelė šventės įvykimo ir pasisekimo dalis priklauso ne tik nuo valstybės institucijų, bet ir savivaldybių.
„Daug kalbėjome apie tą kontaktą su savivalda. (…) Yra daug dalykų, kurie priklauso ne tik nuo ministerijos ir valstybės, bet iš direktoriaus matau, kad šįkart, kalbant ir apie santykį su Vilniaus savivaldybe, kurioje ir vyks visas veiksmas, pozityvo yra daugiau nei būta praeity“, – Eltai sakė S. Kairys.
„Atgabenimo kaštai, chorai, kolektyvai – (...) savivaldybės turi taip pat nemažą vaidmenį, jos dabar formuoja savo biudžetus. Visur reikia bendro supratimo ir tos lėšos, jos gal netiesiogiai yra suvedamos į pačio renginio sąmatą, bet tai yra aibė kitų dedamųjų, ne tik nuo Kultūros ministerijos priklausančių“, – pažymėjo ministras.
Kitų, anksčiau šimtmečio Dainų šventės organizatorių viešai įvardytų problemų, anot S. Kairio, spręsti jau nėra laiko.
„Vėlgi, galima išmesti ant stalo visas problemas, bet reikia suvokti, kad jau ne laikas kai kuriems dalykams. Pavyzdžiui, norint sukurti tokią infrastruktūrą Lietuvoje, kokią turėjo latviai, reikėjo tai numatyti finansiniuose planuose jau anksčiau. (…) Kai kurių dalykų dabar mes jau tiesiog neišspręsime“, – teigė S. Kairys.
„Yra ilgalaikiškesni klausimai, kuriuos išspręsti reikia daugiau laiko nei mums liko iki šimtmečio šventės. Kalbu, kaip tą šventę mums dar labiau puoselėti, populiarinti kaip tradiciją, nes Dainų šventė priklauso net ne nuo konkrečių biudžeto eilučių, priemonių ar kitų dalykų. Todėl, žiūrint į Latvijos patirtį, daugiau dalykų galbūt yra įsėdę į visuomenę, negu kad Lietuvoje. Bet kiekviena tokia proga sutelkia ir sudėlioja tam tikrus akcentus“, – pažymėjo ministras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen išsakė nuogąstavimus dėl galimai per menko šventės finansavimo ir apskritai daug klausimų keliančio organizacinio proceso, buvo nuogąstaujama ir dėl to, kur reikės organizuoti šią šventę bei kas jai vadovaus, mat tuo metu Kultūros ministerijai pavaldus LNKC dar neturėjo vadovo.
Pasak organizatorių, šiuo metu šimtmečio Dainų švenetei kol kas numatyti 5,4 mln. eurų, bet tai dar turės patvirtinti Finansų ministerija, kurios atsakymas žadamas rugsėjo antroje pusėje.
Kitąmet vyksianti jubiliejinė 100-mečio Lietuvos dainų šventė truks 8 dienas ir vyks birželio 29–liepos 6 dienomis. Šventės metu planuojama 14 renginių, kuriuose dalyvaus 35 tūkst. dalyvių ir 1,5 tūkst. kolektyvų. Šiemet, ruošiantis pagrindinei šventei, įvyks 7 regioninės dainų šventės.