Kalėdiniame ARS VIA meno ir kolekcinių vertybių aukcione netrūksta pasaulinio lygio sensacijų

Į internetinę erdvę keliasi daugelis paslaugų, ne išimtis – ir aukcionai. Meno ir kolekcinių vertybių aukcionų namai ARS VIA kalėdinėse, 17-ose varžytinėse pateiks ne vieną sensaciją. Brangiausiu aukciono eksponatu šįkart tapo rusų portretisto nutapytas būsimojo caro portretas, tačiau norintieji galės įsigyti ir garsių Lietuvos dailininkų – K. Šimonio, S. Bako, J. Marševskio – išskirtinių darbų.

ARS VIA aukcionų namai šiemet rengia jau šeštąjį aukcioną, trečiąjį – internetinėje platformoje. ARS VIA vadovas Algirdas Petraitis apgailestauja, jog dėl karantino tradiciškai į aukciono salę žiūrovų nebus galima pakviesti – aukcionas vyks per „LiveAuctioneers“ platformą. Norintieji stebėti ir dalyvauti tai galės padaryti nuotoliniu būdu,– informuojama pranešime spaudai.

„Šio aukciono metu pristatoma turtinga ir įvairi meno ir kultūrinių vertybių kolekcija, kurią sudaro 258 lotai – meno kūriniai, istorinė grafika, fotografija, senosios knygos, dokumentai, sidabro ir porceliano gaminiai“, – tikino A. Petraitis.

Nuo Sardinijos krantų iki Bernardinų sodo

Kalėdinėse ARS VIA varžytinėse pristatoma nemažai išskirtinių dailės darbų, vienas jų – Lietuvos XIX a. II pusės dailininko, peizažo meistro Juozapo Marševskio paveikslas „Kaimo peizažas“. Šio paveikslo pradinė kaina – 9 tūkst. eurų. Dauguma šio kūrėjo darbų saugoma ne Lietuvoje, todėl šis paveikslas, anot menotyrininkų, nusipelno ypatingo dėmesio.

J. Marševskis beveik išimtinai tapė peizažus – Italijos, Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos kraštovaizdį. Pripažinimą jam atnešė ne tik tokie paveikslai kaip Revelio miesto vaizdas (Rusija), „Nakties peizažas su malūnais“ (Vokietija), „Sardinijos krantai“ (Italija), bet ir nuostabūs Vilniaus ir jo apylinkių vaizdai – Bernardinų sodas, vaizdas į Paplaują Vilniuje ir kiti.

Kaip sako menotyrininkė dr. Lijana Natalevičienė, „Kaimo peizažas“ – dailininko stiliui būdingas kūrinys, pristatantis jį kaip romantinio realizmo atstovą. Anot jos, peizažas nutapytas greičiausia po 1860 m., kai po gyvenimo klajonių menininkas grįžo į gimtąjį Vilnių.

Paveikslas demonstruoja procesus, vykusius nuo XIX a. vidurio Vakarų Europos mene, įsisavinant pažangų ir nuo akademizmo tolstantį realistinį kūrybos metodą, kartu jis yra puikus nacionalinio realizmo, perėmusio romantinę pasaulėraišką ir meilę gimtajam kraštui bei jo žmonėms, pavyzdys“, – tikino menotyrininkė.

Retas vokiškos stiliaus atspindys

Aukcione taip pat parduodami nemažai meno žinovų dėmesio patraukę Jono Šileikos ir Kazimiero Stabrausko darbai, kurie buvo eksponuojami pirmosiose lietuvių dailės parodose XX a. pradžioje.

J. Šileikos „Seno bavaro portretas“, nutapytas 1911 m., kaip sako dr. L. Natalevičienė, vertingas kaip ankstyvojo laikotarpio dailininko kūrybos pavyzdys, demonstruojantis gerą profesinį pasirengimą ir besiformuojančius svarbiausius kūrybos bruožus – aiškią meninę formą, dekoratyvią tapymo manierą, šviesią nuotaiką, tikslią portretuojamo charakteristiką.

„J. Šileika nebuvo produktyvus, o didžioji dalis šio periodo darbų, laikinai paliktų Miunchene dingo Pirmojo pasaulinio karo metais. „Seno bavaro portretas“ reikšmingas ir kaip Miuncheno dailės akademijos principų sklaidos lietuviškoje dirvoje pavyzdys. Tuo metu, kai Vakarų Europoje vyravo impresionizmas, Miuncheno dailės akademijos pedagogai reikalavo tikslaus piešinio, aiškios kompozicijos, dekoratyvios tapybos, santūraus kolorito.

Šie bruožai, atitikę nuosaikų ir ramų J. Šileikos charakterį, pasireiškė jau ankstyvojoje menininko kūryboje, vėliau mažai kito. Tad dabar turime progą papildyti Lietuvos dailės palikimą retu ankstyvojo periodo J. Šileikos darbu“, – sakė J. Natalevičienė.

Pradinė paveikslo „Seno bavaro portretas“ kaina ARS VIA aukcione – 14 tūkst. eurų,

Išgarsėjo Lenkijos dailėje

Tuo tarpu už K. Stabrausko „Bangų melodiją“ siūlymai priimami nuo 6,5 tūkst. eurų. Šis darbas 1910 m. dalyvavo lietuvių dailės parodoje Rygoje. Tikėtina, kad jis buvo eksponuotas ir 1913 m. Varšuvoje, 1915 m. Peterburge, o 1916 m. – Maskvoje. Parodų recenzijose K. Stabrausko darbai to meto recenzentų buvo vadinami „rimčiausiais parodos veikalais“ ir „tikra parodos papuoša“.

Dailininkas gimė 1869 m. Kruplėnų dvare, lietuvių kilmės bajorų šeimoje. Baigęs Peterburgo dailės akademiją, persikėlė mokytis į Paryžių, o vėliau išgarsėjo lenkų dailėje ir tapo Varšuvos dailės mokyklos direktoriumi.

Eidamas šias pareigas suartėjo su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu ir įsitraukė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, ėmė remti lietuvių parodų idėją. Pats aktyviai jose dalyvavo ir savo autoritetu, brandžia, įspūdinga kūryba praturtino jauną lietuvių dailės sąjūdį, kėlė jo prestižą. Dailininkas viešai deklaruodavo pats save laikąs lietuviu, atsakingu už tautos kultūros gaivinimą, tautinio meno skatinimą, jos sklaidą.

Litvako paveikslas – nuo 14 tūkst. eurų

Aukciono kolekcijoje pristatomas ir žydų kilmės lietuvių dailininko Samuelio Bako 1976 m. brandus ir didele emocine jėga pasižymintis paveikslas „Der Baum, aus der jüdischen Geschichte” (vok. „Medis, iš žydų istorijos“). Jo varžytinės prasidės nuo 14 tūkst. eurų.

Pasaulinio lygio dailininkas S. Bakas gimė 1933 m. Vilniuje. Antrojo pasaulinio karo metais su šeima jis pateko į Vilniaus getą. Būtent gete, kai S. Bakui buvo vos devyneri, įvyko pirmoji būsimojo dailininko paroda. S. Bakas išgyveno Holokaustą ir po karo kartu su motina išvyko į Lenkiją, o vėliau – Vokietiją, kur turėjo galimybę lankyti tapybos pamokas.

1948 m. S. Bakas išvažiavo į ką tik įkurtą Izraelio valstybę, studijavo dailę Becalelo meno akademijoje. Vėliau apsigyveno Paryžiuje, kur mokėsi dailės École des Beaux Arts akademijoje. 1959 m. dailininkas išvyko į Romą ir, praleidęs ten septynerius metus, sugrįžo į Izraelį.

Dailininkas gyveno ir kūrė Prancūzijoje, Jungtinėse Valstijose, Šveicarijoje. Galiausiai apsistojo Masačiusetso valstijoje JAV. S. Bako paveikslus dažnai galima išvysti tokiuose didžiuosiuose pasaulio aukcionuose kaip Sotheby‘s, Christie‘s, Bonhams. Dailininko kūrinius noriai įsigyja muziejai ir kolekcininkai iš viso pasaulio.

Išskirtinis K. Šimonio kūrinys

Viena iš ARS VIA artėjančio aukciono pažibų – dailininko K. Šimonio paveikslas „Gyvenimo kelionė“, nutapytas XX a. trečiajame dešimtmetyje. Jo pradinė kaina siekia 8 tūkst. eurų, tačiau aukciono rengėjai prognozuoja, jog už jį gali būti sumokėta tarp 15 ir 20 tūkst. eurų.

Menotyrininkės dr. L. Natalevičienės teigimu, „Gyvenimo kelionė“ – vienas įspūdingiausių ankstyvojo laikotarpio K. Šimonio paveikslų, pasižymintis meninės formos vientisumu, simboliniu turiniu, idiliška nuotaika, sąsajomis su muzikos garsų pasauliu.

„Jis atspindi pereinamąjį kūrybos tarpsnį, kai, atsispyręs nuo M. K. Čiurlionio kūrybos įtakos ir gana margos moderno dailės, K. Šimonis suko link sąlygiškesnės kompozicijos struktūros, atvedusios jį prie stilizuotos art deco manieros.

„Gyvenimo kelionė“ nusipelnė ypatingo dėmesio kaip giliai meniškas vieno garsiausių Lietuvos menininko kūrybos pavyzdys, atspindintis romantinę pasaulėraišką ir pagrindinius jo savitos kūrybos ikonografijos bruožus“, – tikino specialistė.
Aukciono sensacija – būsimojo caro portretas

Brangiausias aukciono paveikslas – tai ukrainiečių kilmės rusų dailininko Vladimiro Borovikovskio 1818 m. nutapytas Didžiojo kunigaikščio Nikolajaus Pavlovičiaus (būsimo imperatoriaus Nikolajaus I portretas). Jo pradinė kaina siekia net 70 tūkst. eurų.

V. Borovikovskis gimė 1757 m. Poltavos krašte, kazokų šeimoje – tėvas ir abu broliai bažnyčiose piešė ikonas. Šio amato ėmėsi ir Vladimiras tarnaudamas Mirgorodo kazokų pulke. Atsitiktinai jo ištapytą interjerą Kremenčuge pamačiusi Jekaterina II įsakė jam persikelti į Sankt Peterburgą. Čia jis mokėsi pas žymiausius to meto portretistus Dmitrijų Levickį ir Johanną Baptistą Lampi. Iki 1790–ųjų vidurio V. Borovikovskis tapo vienu populiariausių portretistu Rusijos imperijoje.

Kūryboje Borovikovskis sujungė klasicizmo ir sentimentalizmo bruožus, kurie pasireiškė ir jo tapytuose paradiniuose portretuose. Jis turėjo ištobulintą ir kartu lengvą piešimo techniką, kuri sukuria iliuziją, kad autoriui nekyla sunkumų kuriant savo šedevrus. Galbūt jis šiek tiek pagražina vaizdą, palyginti su originalu, tačiau tai daro grakščiai ir subtiliai.

Kaip sako menotyrininkė dr. Jolanta Širkaitė, puikiai nutapytas Nikolajaus Pavlovičiaus portretas liudija, jog jo autorius yra aukštos klasės tapybos meistras.

„Jaunuolio veidas modeliuotas lengvais, pusiau skaidriais lesiruojančiais tonais, perteikia svajingą, kiek melancholišką nuotaiką su švelnaus liūdesio atspindžiu akyse. Šie bruožai ženklina Borovikovskio tapymo manierą“, – komentavo J. Širkaitė.