– Kristina, papasakokite apie 16 a. Lietuvą, kokia ji buvo tuo metu, kokie svarbiausi klausimai vyravo? Kas vadovavo, kokiais įstatymais vadovavosi, kitaip tariant, koks tai laikotarpis Lietuvai.
– Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) tai labai dvejopas laikas: pirmąją amžiaus pusę valdo jogailaičiai – tėvas ir sūnus Žygimantai – Senasis ir Augustas. Šalia jų faktiškai lygia teise stovi ir Bona, kuri mūsų šaliai davė tiek daug, o jos įtaka juntama ir fiziškai matoma ir šiandien – nuo Vilniaus krašto kaimų, nepatyrusių tarpukarinės žemės reformų, suformuotų Valakų reformos iki lazankių, atsiradusių net ir valstietiškoje lietuvių virtuvėje. Viena vertus, tai aukso amžius mokslui (įkuriamas Vilniaus universitetas!) ir menui, klesti renesansas ir humanizmas. Mus pasiekusi reformacija neiššaukia persekiojimų, o tampame auksinės laisvės respublika, kurią dažnas dėl savo išpažįstamos konfesijos persekiojamas asmuo pasirenka savo naująja tėvyne.
Reiktų nepamiršti ir pirmos lietuviškos knygos, tiesa, išspausdintos Mažojoje Lietuvoje, tačiau parengtos didlietuvio, žemaičio Martyno Mažvydo ir skirtos LDK auditorijai.