„Prie filmo 12 valandų per parą dirba per 30 žmonių. Nepatogumų filmuojant atsirado nemažai. Darbą apsunkina ne tik nuolatinis kaukės dėvėjimas, bet ir tai, kad jas dėvint ne visada matosi, kur koks žmogus, girdisi, ką tau kolega nori pasakyti. Ypač sudėtinga yra režisuoti aktorius su kaukėmis. Reikalinga perduoti emocją ir matyti veido mimikas. Todėl yra momentų, kai neįmanoma to padaryti su kauke. Taip pat turime laikytis itin saugių atstumų, nuolat vėdinti patalpas, plautis rankas, matuotis temperatūrą. Žinoma, trūksta ir žmogiškojo bendravimo – negalime apsikabinti ar paspausti rankos. Tai tikrai kitoks filmavimas, nei dirbome anksčiau. Nežiūrint į visus nepatogumus, visa kūrybinė komanda nepaprastai džiaugiasi sugrįžusi į filmavimo aikštelę daryti tai, ką geriausiai moka, dėl ko gyvena. Visi nuoširdžiai buvome pasiilgę darbo, tad, manau, galutinis rezultatas bus geras“, – pranešime žiniasklaidai pasakoja režisierė.
Filme – garsūs vardai ir autentiški kolekciniai meno kūriniai
Filmo gamyba dėl karantino buvo sustabdyta kovo 16 d., likus dviem dienoms iki filmavimo. Nors patirta nuostolių, filmo idėjos autorė L. Tamošiūnaitė neprarado vilties ir žinojo, kad kai tik galės, tęs darbus toliau ir filmas išvys dienos šviesą. Tad kai tik gavo leidimą dirbti ir filmuoti, vėl surinko į darbą visą komandą.
Pagrindinis filmo aktorius – Valentinas Krulikovskis. Filme taip pat vaidina Dalia Michelevičiūtė, Dainora Tautavičiūtė, Daumantas Ciunis, Rimantas Pelakauskas, Deividas Breivė, Petras Šimonis. Filmo koprodiuserė Laura Vrubliauskaitė, scenarijaus autorė Indrė Bručkutė, kiti filmo kūrėjai: operatorius Julius Sičiūnas, dailininkas Vladas Dautartas, kompozitorius Andrius Šiurys.
Režisierė džiaugiasi, kad prie filmo kūrimo prisijungė pripažintas Lietuvoje kolekcininkas Ramutis Petniūnas, atradęs dingusiu laikytą Jono Rustemo „Veneros gimimo“ paveikslą. R. Petiūnas konsultavo filmo scenarijų bei pačiam filmui duoda autentiškus kolekcinius meno objektus, įskaitant „Veneros gimimo“ paveikslą, kuris yra lietuviškoji Mona Liza. L. Tamošiūnaitė įsitikinusi, kad filme esantys meno kūriniai, katalogų kolekcijos bus atpažįstami kolekcininkų iš viso pasaulio.
Vienintelė Lietuvoje kuria siurrealistines, mistines dramas
Visi kino kūrėjos, režisierės L. Tamošiūnaitės filmai – mistinės dramos, egzistencinėmis temomis, bet apie šiuolaikinį žmogų. Šis filmas yra pasaulinio lygio meistro mistiko ir siurrealisto, režisieriaus Alejandro Jodorowsky nupieštos karikatūros ekranizacija.
Ekranizuoti Alejandro Jodorowsky kūrinį visai kūrybinei komandai yra didelė garbė: „Jo paradoksalūs istorijos pasakojimo būdai, esminės idėjos ir moralai yra paremti prigimtinėmis žmogiškomis vertybėmis, ir, mano nuomone, daro milžinišką įtaką žmonėms. Gavome leidimą ekranizuoti karikatūrą iš paties A. Jodorwsky, kuris asmeniškai padėjo parašą ir patikėjo mano idėja. Esu nepaprastai laiminga dėl to, nes šio režisieriaus kūrybinis pasaulis yra mano įkvėpimo šaltinis“, – sako režisierė.
Šio filmo idėja, pasak L. Tamošiūnaitės, yra miegančio, nesąmoningo, įsijautusio į darbus žmogaus metafora: „Kas turi įvykti, kad žmogus praregėtų? Turbūt baisiausias įmanomas sukrėtimas –prarasti sveikatą. O su ja drauge prarasti reikšmingiausią savo vertybę – autoritetą. Ir tapti nesvarbiu. O tai lygu mirčiai“.
Filmo tema – gyvenimo imitacija
Šiuolaikinio žmogaus vidinio pasaulio konfliktas su išoriniu pasauliu tema yra puiki erdvė vizualiai saviraiškai.
„Šiais laikais žmonės dažnai gyvena gyvenimą tarsi miegodami, susiduria su vertybių krize ir yra stumiami į nesibaigiantį vidinių nusivylimų ratą. Baimė prarasti savo socialinę kaukę veda į paviršutiniškumą ir vidinį „aklumą“. Temine prasme šiame filme bus klausiama, kokią įtaką materialus ir socialinis pasaulis daro žmogaus prigimčiai. Tuo pat metu filosofija gilinsis į filmo moralą, kad be vidinės šviesos yra tik mechaniniai judesiai. Kad mes imituojame gyvenimą, bet negyvename jo. Šiais laikais gana įprasta susitikti su žmonėmis, kurių gyvenimo akcentas į materiją yra galutinis ir neginčijamas, - pasakoja apie filmo esmę filmo režisierė, – Didžiausia vyro baimė tapti niekuo. Kai žmogus yra prisirišęs prie savo socialinio statuso, šalia keliauja baimė šio statuso netekti. Nejučiomis yra pamirštamas žmogiškumas, o žmogiški santykiai su artimais galimi tik atsistojus ant dviejų kojų, t.y. tapus žmogumi. Todėl labai patogios yra šiuolaikinės kaukės, apsimetinėjimas prieš kitus „reikšmingu padaru“.
Filmo „Fanaberija. Įsijunk šviesą“ gamybą parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros Ministerijos, taip pat projektas pasinaudos pelno mokesčio lengvata kinui. Bendras filmo biudžetas 79 tūkst. eurų.
Filmas bus verčiamas į prancūzų, rusų, anglų, ispanų kalbas, bus rodomas išskirtinai per kino festivalius.