Švedų režisieriaus Hanneso Martino Holmo filmo „Gyveno kartą Uvė“ pagrindinis veikėjas, senas bambeklis Uvė, nuo jų užsikaltų duris ir langus. Ar tai padėtų? Tikriausiai ne. Kaimynai rastų būdų patekti vidun ir išsiaiškinti esamą padėtį. Geriausia 2016 metų Europos komedija, nominuota „Oskarų“ apdovanojimams kaip geriausias filmas užsienio kalba, atskleidžia, kodėl gyvenimas su kaimynais primena pragarą.
• Jie mano, kad pasaulis turi alpti iš meilės gyvūnams, atliekantiems gamtinius reikalus gatvėje. Būtų dar pusė bėdos, jei jų šuo neprimintų plaukuoto kailinio bato.
• Jie neturi žalio supratimo apie automobilius. Vairuoja japoniškas siuvimo mašinas arba vokiškus kledarus.
• Lyg to būtų maža, gavę vairuotojo pažymėjimą, ir toliau mano, kad važiuodami atbulomis gali šluoti viską, kas pasipainioja ant kelio.
• Kaimynai galvoja, kad be jų pražūtum. Neišėjai į darbą? Tikriausiai miršti. Bėda ta, kad kartais ne viskas taip paprasta.
• Tavo namai jiems – įrankių dėžė. Tokiems nė motais, kad įstatuose visiems gyventojams nurodyta turėti kopėčias.
• Jiems nebetinka mėsa su bulvėmis. Viskas nebūtų taip blogai, jei kiekviena proga Jie įkyriai nekviestų pietų.
• Kaimynai sujudina tavo pasaulio pamatus ir įgrystančiai primena, kad galima džiaugtis gyvenimu.
Kovo 31 dieną filmas „Kartą gyveno Uvė“ bus rodomas Klaipėdos kūrybiniame inkubatoriuje „Kultūros fabrikas“. Filmą platina Europos šalių kino forumas „Scanorama“.