Kartu tiek scenoje, tiek gyvenime: duetas apie naujai išleistą dainą ir plaukų sruogą, tapusią meilės ženklu

Manuelio Velazquezo ir Elenos Gaudiešiūtės tarptautinis duetas „The Writer is Alive“ išleido debiutinį savo kūrinį „A Lock of Hair“ ir animuotą muzikinį jo vaizdo klipą, kuriame atvaizduojama savo laiku besidalijanti pora. Tačiau, anot kūrėjų, ši daina nėra vien apie dviejų žmonių santykius, o apskritai, žmones, su kuriais būdami kartu patiriame laimę. M. Velazquezas su E. Gaudiešiūte – kartu ne tik scenoje, bet ir realiame gyvenime. Anot jų, vienas sunkiausių dalykų būnant santykiuose ar muzikiniame duete – susidūrus su nesaugumo jausmu ir baimėmis jų neužkrauti savo partneriui.

Pora susipažino 2015-aisiais Barselonoje, o susiburti į duetą nusprendė 2020-aisiais. Nors iš Plungės kilusi E. Gaudiešiūtė psichologiją vadina savo pašaukimu, – yra baigusi klinikinės psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu studijuoja doktorantūroje, tačiau šalia jos visada buvo muzika. Jau apie 15 metų dainuoja ansambliuose, choruose.

Esminis lūžis

„Visada norėjosi daugiau. Prieš metus gyvenau Meksikoje, kur dainavau chore, ir ruošiantis vienam koncertui prodiuseriai ieškojo solistų – nusprendžiau sudalyvauti atrankoje. Pasisekė – didžiulėje salėje turėjau progą atlikti keletą solo kūrinių, grojant vienam geriausių Meksikos simfoninių orkestrų ir dainuojant chorui. Tai buvo esminis lūžis mano dainavimo karjeroje, kuris įkvėpė pradėti ir „The Writer is Alive“ projektą“, – pasakojo ji.

Meksiko mieste gimęs Manuelis nuo mažumės lankė muzikos mokyklą. Pasakojo prieš stodamas į universitetą, negalėjęs apsispręsti, ką rinktis – muziką ar literatūrą. „Todėl pradėjau studijuoti abu. Po kelių metų man tapo aišku, kad muzika yra mano kelias, todėl baigęs studijas Meksike išvykau studijuoti į Barseloną, kur baigiau du kompozicijos magistrus: džiazo ir muzikos kino filmams. Praleidžiant daug laiko su Elena, kuri puikiai dainuoja, buvo tiesiog logiška pradėti kurti kartu“, – bendro darbo pradžią prisiminė M. Velazquezas.

Duetas kuria populiariosios kultūros dainas, tačiau kartu teigia, kad nebijo peržengti barjerų – paliesti transcendentinius klausimus, remtis klasikine bei šiuolaikine poezija. E. Gaudiešiūtė nė kiek neabejoja – kūryba atspindi vidinį kūrėjo pasaulį: „Tiek aš, tiek Manuelis, mėgstame diskutuoti temomis, liečiančiomis pažeidžiamumą, laikinumą, mirtį. Kalbame apie viso to prasmę, mums kaip atskiriems žmonėms, visuomenei, turbūt dėl to ir mūsų kūryboje tai atsispindi.“

Šis kelias, pasak M. Velazquezo, nėra naujas populiariojoje muzikoje. Tokie kūrėjai, kaip Joanna Newsom, Leonardas Cohenas ar Bobas Dylanas ir įkvepė kurti panašias dainas.

Ir trys dainos eilutės gali būti paveikios

Neretai pastebima, kad dabartinėse dainose trūksta prasmingo teksto. Tačiau M. Velazquezo manymu, ne tik gilią prasmę ir tiesas atskleidžiantis tekstas yra paveikus. „Kartais kūriniai, kurie turi tik tris eilutes ir nėra vertinami kaip prasmingi, mus taip pat gali paveikti“, – sakė M. Velazquezas ir pridūrė, kad nėra teisinga vertinti muziką pagal žanrą. Jis džiaugiasi esančių stilių skirtingumu – visada ieško priežasčių juos mėgti ir iš jų visų mokytis.

Akademinis kompozitorius M. Velazquezas į populiariąją muziką kreivai nežiūri. „Nemanau, kad akademinė muzika yra geresnė nei pop muzika, tai tiesiog skirtingi išraiškos būdai. Kiekvienas stilius veikia pagal savo taisykles, todėl neturėtume vieno stiliaus vertinti pagal kito kriterijus. Man patinka, kad mano muzika yra eklektiška: be gana akademiškos muzikos, turiu kitus populiariosios muzikos projektus. Taip pat kuriu muziką kino filmams, dokumentikai, animacijai ir teatrui, prodiusuoju ir aranžuoju kitų atlikėjų muziką“, – platų savo veiklos spektrą įvardijo jis.

Dėl to, kiek kuriamoje muzikoje turi būti rimtosios ir kiek pramoginės muzikos, duetui dažniausiai nekyla nesutarimų. „Sunku įvertinti, kas yra „rimta muzika“, kartais gilesnės mintys transliuojamos pramoginėje muzikoje, nei toje, kuri save pozicionuoja, kaip rimtą. Mums labai svarbu žinutė, kurią norime perteikti ir daug mažiau, kiek mūsų kūrinyje yra vieno ar kito stiliaus“, – pažymėjo E. Gaudiešiūtė.

Melancholija irgi gyvenimo dalis

Atrodytų, kad švelniai skambantis ir viltingai nuteikiantis debiutinis kūrinys „A Lock of Hair“ yra tarsi bandymas išgydyti nuo melancholijos. Tačiau psichologės praktika užsiimanti E. Gaudiešiūtė su šia mintimi nebuvo linkusi visiškai sutikti, pastebėdama, kad šiek tiek melancholijos esą nėra blogai. „Tai irgi yra gyvenimo dalis, žmogus negali būti tik džiaugsmingas ir pakylėtas, reikalingas laikas ir erdvė apmąstymams, savo krypties radimui, sustojimui“, – apie kitą liūdesio pusę kalbėjo pašnekovė.

Jai pritarė ir Manuelis – rašydamas šio kūrinio tekstą nesistengė išgydyti melancholijos, bet siekė susitaikyti su laikinumu: „Tikiu, kad laikinumas atskleidžia gyvenimo prasmę.“

Į klausimą, kokios auditorijos tikisi sulaukti, ir ar kūrėjas pats renkasi sau klausytoją, ar priešingai – klausytojas kūrėją, M. Velazquezas tikino besidžiaugiantis, jei bet kuris asmuo jo muzikoje randa kažką sau svarbaus.

„Stengiuosi kurti sąžiningai, o tai taip pat reiškia, kad rašau savanaudiškai: rašydamas muziką daugiausia stengiuosi kurti tai, kas mane galėtų paveikti, supurtyti. Manau, kad visi, kas pajaučia ryšį su mano kūryba, tuo pačiu kažkuria prasme sukuria santykį su manimi. Dėl to esu labai laimingas“, – apie užsimezgančio ryšio svarbą su klausytojais kalbėjo jis.

Svarbiausia – pagarba

Muzika šiandien, rodos, turi išskirtinę teisę būti visokia, atspindinti kiekvieno skonį ir būseną. Galbūt todėl, kad šiais laikais gyvenimo ritmas toks greitas ir įtemptas – trankūs ir muzikos ritmai? „Nežinau, kiek tai susiję su greitu gyvenimo tempu. Manau, kad siejant muziką su žmogaus būsenomis, galima rasti tam tikrų jos funkcijų – tranki muzika leidžia atsitraukti nuo savo minčių, labiau melancholiška – įsitraukti, ir abu variantai yra reikalingi“, – įsitikinusi E. Gaudiešiūtė.

Elena ir Manuelis – duetas, esantis kartu tiek scenoje, tiek realiame gyvenime. Anot poros, dviejų žmonių santykiuose, kaip ir bet kokiame kitame – svarbiausia yra pagarba. „Tik esant pagarbiame santykyje abu jo dalyviai gali atsiskleisti, kurti bendrystę, girdėti vienas kitą, būti empatiški“, – kalbėjo E. Gaudiešiūtė.

Projektas „The Writer is Alive“ yra tik viena veiklų, kuriomis E. Gaudiešiūtė ir M. Velazquezas džiaugiasi galėdami veikti kartu. Visgi, kaip teigė abu, tarpusavio santykiai išlieka pirmoje vietoje. „Vienas sunkiausių dalykų būnant santykiuose, ar muzikiniame duete yra tai, kad tu turi nuolat susidurti su nesaugumo jausmu ir baimėmis, kad sugebėtum neužkrauti jų savo partneriui“, – jautriai kalbėjo M. Velazquezas.

Meilės išgyvenimai svarbūs kūrybos žmonėms – neretą dėl jų aplanko įkvėpimas. Visgi, kompozitoriaus pastebėjimu, įkvėpimas gali ateiti iš bet kur, ir bet kas gali būti kūrinio kūrimo pradžios momentu. „Esu parašęs dainų, kurios tiesiogiai atspindi mano asmenines patirtis, ir tokių, kuriomis stengiausi atskleisti muzikines idėjas, jas atriboti nuo bet kokios vidinės ar išorinės įtakos. Bet tuo pat metu, nežinau, kiek mes esame pajėgūs atsiriboti nuo savo patirčių, manau, kad jos randa būdą save atskleisti, net tada, kai mes sąmoningai bandome jas paslėpti“, – samprotavo kompozitorius.

Plaukų sruoga – meilės ir atsidavimo ženklas

Angliškas debiutinės dainos pavadinimas „A Lock of Hair“ lietuviškai reikštų – plaukų sruogą. Pasak M. Velazquezo, plaukų sruogos vaizdas yra naudotas daugelį kartų literatūroje. „Plaukų sruogos davimas kitam žmogui yra laikomas meilės ir atsidavimo ženklu, ypač prieš artėjantį išsiskyrimą. Taip pat man patinka idėja, kad palikti „A Lock of Hair“ (plaukų sruogą), reiškia palikti šią dainą, tokiu būdu pati daina palieka nuorodą į savo egzistenciją“, – paaiškino kūrėjas.

Dainos animuotame muzikiniame vaizdo klipe atvaizduojama jausmų audras išgyvenanti pora. Tačiau M. Velazquezas čia įžvelgė dar platesnę prasmę – iš esmės kalbama apie gyvenimą. Šią animaciją sukūrusio dailininko sumanymas – fokusą nukreipti į porą – patiko abiem kūrėjams.

„Bet mes taip pat manome, kad ši daina ne tik apie poras, o apie laiko, praleisto kartu su žmonėmis, kurie suteikia mums laimę, įvertinimą“, – baigdamas pokalbį sakė kompozitorius.