Guy de Maupassant‘as, Oskaras Milašius, Jeanas Jacques‘as Rousseau, Charles‘is Baudelaire‘as, Antanas Šileika, Imbi Paju, Erichas Maria Remarque‘as, Dagas Solstadas, Samuelis Shemas, Kristijonas Donelaitis, Marlena Haushofer, Stefanas Zweigas, su kuriais autorė susitinka nekasdieniškose vietose, tapo artimais rašytojos bičiuliais jausmų ir istorinių įvykių pasaulyje.
Pasak autorės, rašytojų kūryboje gvildentos temos jos kūrybine valia tapo ir šių dienų socialinių problemų analizės svarbia dalimi, nulemiančia daugelį gyvenimo sprendimų. Keturi jų šiandien gyvena ir kuria skirtingose pasaulio valstybėse (JAV, Kanada, Norvegija, Suomija), su trimis rašytoja buvo susitikusi, rengusi pokalbius kultūros ir meno medijoms.
Į klausimą, iš kur gavo tokį brangų bilietą, L. Jastramskienė atsako: „Paveldėjau iš artimųjų. Grįžulo Ratus matau visada ir visur, net nuskridusi tūkstančius kilometrų nuo namų. Naktį kalnuose pakeliu galvą į dangų, o jie ten pat, kaip ir matyti pro miegamojo langą namuose Šiaurės miestelyje. Jie man visada primena tremtyje nuo bado, šalčio, ligų mirusius lietuvius vaikus, jų mamas, tėčius. Mano senelei Julijai pavyko Sibire išsaugoti tėtį, todėl ir aš atsiradau, nors tai atrodė neįmanoma. Todėl, kai žiūriu į Didžiuosius Grįžulo Ratus, pirmiausia išgirstu traukinius. Tuos, kurie vežė lietuvius „pas baltas meškas“. Žvaigždyną graikai vadino Didžiosios Lokės žvaigždynu.“
Knygos pavadinimu tapo septintojo esė pavadinimas apie Suomijoje gyvenančią estų rašytoją I. Paju, savo kūryboje nagrinėjančią sovietinės okupacijos ir diktatūros esmę. Trijuose knygos esė – apie Kanadoje gyvenančio lietuvių kilmės rašytojo A. Šileikos, estės I. Paju ir prancūzų rašytojo G. de Maupassant‘o kūrybą autorė reflektuoja Lietuvos okupacijos pasekmes, genocidą patyrusių žmonių potrauminį sindromą ir šių dienų tikrovę.
„Tai autorė su neišsitrynusia istorine atmintimi, su aiškiu pilietiniu santykiu su savo valstybės istorija ir savo valstybe“, – pastebi humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Vidžiūnas.
Literatūrologės Rimos Pociūtės teigimu, šios rašytojos tekstai yra pakankamai provokuojantys, jai pavyksta sukurti naujumo, keistumo efektą – reiškia ir psichologinių atradimų prielaidas.
„Jos personažai – dažnai jautrūs, būties klausimus keliantys žmonės, kuriems skaitytojas pajunta simpatiją. O žmogiškumas, tarpusavio santykiai – viena svarbiausių rašytojos temų“, – tai, kas sieja visas keturias autorės knygas, apibūdina dailininkė ir rašytoja Jolanta Sereikaitė.
Autorei artimi rašytojai, kurių kūryba atspindėjo amžiaus istorinius lūžius, požiūrį į individą ir visuomenę, kūrybą ir jos prasmę, teigiantys žmogaus atsakomybę dėl žmonijos ateities.
„Vieną svarbiausių knygos minčių užrašiau keliaudama praėjusią vasarą su austrų rašytojos Marlenos Haushofer romanu „Siena“ Hele, Lenkijos pusiasalyje prie Baltijos jūros. Ten buvo daug gražių, skubančių su vaikais, vyrais, seneliais, moterų. Gyvenimas atrodė viena nesibaigianti saulėta vasaros diena, bet kartais miestelio gatvėmis pralėkdavo griausmingai burzgiantis tankas, kuriame buvo sausakimša turistų. Tą mintį skaitytojas perskaitys taip: „Visos sienos, kurias galima apeiti ar perlipti, yra netikros. Ir tik viena – mirties – siena tikra.“ Čia kalbu apie mus visus – personažus, rašytojus, skaitytojus“, – sako autorė.
L. Jastramskienės knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“ išleido leidykla „Homo liber“.