Globalios problemos – terorizmas, kariniai konfliktai ir jų pasėkmės, taip pat talentingos asmenybės – muzikantas Frankas Zappa, grupė „Iron Maiden“, baleto šokėjas Sergejus Poluninas ar tiesiog Turkijos sostinės gatvėse gyvenančios katės – tik keletas programos temų ir jas plėtojančių herojų.
Vieni festivalio dokumentikos programos filmai nagrinėja meno ir politikos, meno ir menininko santykį, kiti aiškinasi praeities padarinius, o treti – iš arčiau supažindina su garsiomis asmenybėmis ar retai mūsų dėmesį patraukiančiais kasdienybės herojais.
„Tai turbūt margiausia festivalio programa. Temomis, nuotaikomis ir forma besiskiriančiais filmais ieškojome pusiausvyros tarp pasaulio aktualijų ir įkvepiančių istorijų, ir netgi tokios romantikos kaip Stambulo katės“, – filmų įvairovę apibūdino programos sudarytoja Aistė Račaitytė.
Muzika ir politika
Pagroti Išlaisvinimo dienos šventės proga itin uždara Šiaurės Korėja pasikviečia užsienio roko grupę. Tai pirmasis tarptautinis roko koncertas šalyje. Keisčiausia, jog iš visų galimų variantų buvo pakviesta dar Jugoslavijos laikais susibūrusi itin kontraversiška serbų grupė „Laibach“. Norint suprasti, koks neįprastas korėjiečių pasirinkimas, užtenka pasiklausyti bent vienos grupės dainos ar pasižiūrėti kurį nors jos muzikinį klipą.
„Laibach“ pasirodymuose naudoja militaristinius elementus, įvairių režimų propagandinius filmus, todėl ne kartą grupės nariai buvo kaltinami simpatijomis nacizmui, o jų repertuare – netikėtos pop dainų interpretacijos. Šiam koncertui grupė sukūrė tradicinės Korėjos dainos ir miuziklo „Muzikos garsai“ perdirbinius. Režisierių Uģio Oltes ir Morteno Traaviko filmas „Išlaisvinimo diena“ („Liberation Day“) atidžiai stebi pasirengimą koncertui ir grupės narių įspūdžius fantasmagoriškoje Šiaurės Korėjos tikrovėje. Iki filmo pabaigos išlieka intriga, ar publika ir vyriausybės atstovai supras „Laibach“ ironiją?
Dar vienas neįtikėtinas koncertas prisimenamas filme „Dainuok man, Sarajevai!“ („Scream for me Sarajevo“, rež. Tarikas Hodžičius) – legendinės grupės „Iron Maiden“ vokalisto Bruce’o Dickinsono pasirodymas Bosnijos ir Hercogovinos sostinėje 1994 metais. Filmas pasakoja, ką šis koncertas reiškė į Balkanų karo alinamą regioną atvykusiems muzikantams ir karo sąlygomis nesaugiame mieste gyvenantiems klausytojams.
2016 metų pradžioje viena garsiausių roko grupių „The Rolling Stones“ išsiruošė į koncertinį turą po egzotiškąją Lotynų Ameriką. Dešimt žemyno miestų gerbėjai pagaliau sulaukė daugiau nei pusšimtį metų grojančios grupės. Britų režisieriaus Paulo Dugdale’o kelio filmas „The Rolling Stones“ turas po Lotynų Ameriką“ („The Rolling Stones Olé Olé Olé!: A Trip Across Latin America“) užčiuopia žemyne tvyrančias nuotaikas, grupės vidinį pasaulį ir įamžina pirmąjį istorijoje roko koncertą Kubos sostinėje Havanoje, į kurį susirinko 1,2 mln. žiūrovų.
„Aš esu garsus, bet dauguma žmonių nežino, ką veikiu“, – viename interviu sakė amerikiečių muzikantas F. Zappa (1940–1993). Iš archyvinių kadrų sumontuotas filmas „Frankas Zappa apie save“ („Eat That Question: Frank Zappa in His Own Words“, rež. Thorsten Schütte) suteikia progos sužinoti ir suprasti, kodėl Vilniaus centre stovi skulptūra šiam ekscentriškam, atviram ir talentingam muzikantui.
Užburiantis ir skaudinantis šokis
Jei niekada iki šiol negirdėjote Ukrainoje gimusio S. Polunino vardo, po filmo „Baleto šokėjas“ („Dancer“, rež. Stevenas Cantoras) negalėsite jo pamiršti. Jis įsiveržė į baleto sceną kaip audra ir iškart buvo pramintas gabiausiu savo kartos baleto šokėju. Vis dėlto būdamas 25-erių, pasiekęs karjeros viršūnėje, šokį metė. Kodėl? Tai nėra įprastas filmas apie baleto discipliną, bet intriguojantis maištaujančios sielos portretas.
La Chana pasivadinusi flamenko šokėja, prieš staiga pasitraukdama iš viešo gyvenimo, pasiekė neįtikėtinų karjeros aukštumų. Šiandien legendinė scenos diva šokti gali tik sėdėdama, tačiau, nepaisant to, filme „Flamenko karalienė“ („La Chana“, rež. Lucija Stojevic) ji po daugelio metų ruošiasi sugrįžimui į sceną. Kino kamerai ji atskleidžia, kodėl prieš daugelį metų nutraukė savo karjerą ir ką veikė visą tą laiką širdyje neblėstant aistrai šokti.
Šiandien sugrįžusi praeitis
1970 metais būdamas 19-os, Williamas Powellas parašė liūdnai pagarsėjusį sprogmenų gaminimo vadovėlį ir aktyvistinį manifestą „Anarchisto receptų knyga“ („The Anarchist Cookbook“), kuris siejamas su kruvinais antivyriausybiniais išpuoliais ir terorizmu. Dokumentininkas Charlie Siskelis negailestinguose interviu su W. Powellu ieško moralinio savo kaltės pripažinimo kitų žmonių veiksmuose. Filmas „Amerikos anarchistas“ („American Anarchist“) piešia 8-ojo dešimtmečio politinį portretą.
„Paguodos moterys“ – terminas naudotas apibūdinti daugiau nei 200 tūkst. Azijos moterų ir mergaičių, kurios buvo pagrobtos ir išnaudojamos kaip sekso vergės japonų armijos karių Antrojo pasaulinio karo metais. Trys šią prievartą patyrusios, dabar jau 90-metės moterys ryžtasi apie savo skausmą prabilti viešai ir reikalauja oficialaus Japonijos atsiprašymo. Filmas „Atsiprašymas“ („The Apology“, rež. Tiffany Hsiung) atskleidžia karinių konfliktų žalos mastus ir skatina nepamiršti siaubingų praeities nusikaltimų.
Šių metų festivalio programoje bus rodomos dviejų išskirtinių kino asmenybių – amerikiečio Davido Lyncho ir iraniečio Abbaso Kiarostami – retrospketyvos. Išsamiau susipažinti su režisieriais ir jų kūryba kvies į programą įtraukti jų dokumentiniai portretai „Davidas Lynchas: menininko gyvenimas“ („David Lynch: The Art Life“, rež. Jon Nguyen, Rick Barnes, Olivia Neergaard-Holm) ir „76 minutės ir 15 sekundžių su Abbasu Kiarostami“ („76 Minutes and 15 Seconds with Abbas Kiarostami“, rež. Seifollah Samadian).
Intymi ir sukrečianti dokumentika „Karo šou“ („The War Show“, rež. Andreas Dalsgaar, Obaidah Zytoon) pasakoja apie Sirijos konfliktą iš radijo didžėjės ir jos draugų perspektyvos. 2011–2013 metais filmuota medžiaga fiksuoja konflikto genezę: revoliucijos euforiją, jos išsigimimą ir visišką tautos nusivylimą.
Po 14 kalėjime praleistų metų vyras Gogita bando grįžti į gyvenimą ir susirasti moterį, kurią galėtų vesti. Internetinėje pažinčių svetainėje jis susipažįsta su Maka. Deja, moterį pamačiusi vyro mama nėra patenkinta būsima nuotaka. Tragikomiškas filmas „Naujas Gogitos gyvenimas“ (orig. „Gogitas akhali tckovreba“, angl. „Gogita's New Life“, rež. Levanas Koguašvilis) įkvepia optimizmu.
Katare daugiau nei milijonas migruojančių darbininkų dirba už grašius kontraversiškose 2022 m. FIFA pasaulio čempionato miestelio statybose. Po sunkios darbo dienos jie randa jėgų treniruotis savo pačių futbolo rungtynėms. „Darbininkų čempionatas“ („The Workers Cup“, rež. Adam Sobel) rekomenduojamas ne tik aistringiems futbolo fanams, filmas suteikia galimybę iš vidaus pamatyti grandiozinio renginio pasiruošimo užkulisius ir neįtikėtinus socialinius pasaulio kontrastus.
Filmas apie kates. Filmas apie benames kates. Filmas apie devynias benames Stambulo kates – miesto simbolį. „Stambulo katės“ („Kedi“, rež. Ceyda Torun) privaloma pasižiūrėti kiekvienam kačių mylėtojui.
22-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyks kovo 23–balandžio 6 dienomis.