Katalonai už savo kalbą kovoja knygomis ir rožėmis: tikisi taip paskleisti žinią pasaulyje

Turistų numylėtoji ryškioji, nuolat gyvybinga Barselona, o kartu ir visa Katalonija kasmet balandžio 23-ąją pasineria į dar spalvingesnę šventę. Gatvėse statomi paviljonai, rikiuojami stalai, dėliojamos knygos, literatūros mylėtojai ilgiausiose eilėse stovi laukdami mėgstamų rašytojų autografų, kažkas perka vieną knygą, kažkas – visą glėbį, o vyrai skuba kur nors netoliese nupirkti ir rožę, kurias siūlančių pardavėjų – apstu. Į tradicinę šv. Jurgio, „Sant Jordi“ ar angliškai populiarinamu pavadinimu „Books&Roses“ šventę pasikvietę katalonai neslepia siekiantys ją išpopuliarinti visame pasaulyje, o tuo pačiu priminti, kad jų kultūra – unikali, o kalba – ne tapati ispanų ir turinti teisę būti oficialiai pripažinta.

Išplėtė penkis šimtmečius skaičiavusią tradiciją

Katalonai pasakoja, kad tradicija švęsti šv. Jurgio dieną prasidėjo dar 15-ame amžiuje – ji kildinama iš legendos apie šventą riterį, princesę ir drakoną. Kaip jos priminimas – kai kur prie knygų ir rožių pardavinėjami įvairūs drakoniški žaislai. Iš pradžių ritualas apsiribodavo tuo, kad vyras šią dieną padovanodavo rožę patinkančiai moteriai, tačiau nuo 1920 m. šią tradiciją papildė kita – moterys pradėjo įteikti knygas patinkantiems vyrams.

Šiais laikais knygas Katalonijoje šią dieną vieni kitiems dovanoja visi, bet rožių tradicija taip pat niekur nedingo. Vietinės moterys pasakoja, kad šv. Jurgio dieną negauti rožės joms būtų kažkas baisaus – ši šventė čia kur kas svarbesnė ir už šv. Valentino dieną. Viena jų pasidalino prisiminimu, kaip prieš kelis dešimtmečius dirbo užsienyje, kai namie mirė tėvas. Nors pati negalėjo grįžti, darė viską, kad tais metais našle tapusi mama būtinai gautų rožę bent iš ją aplankiusių giminaičių.

Tradicija minėti knygos dieną per laiką išplito po pasaulį – katalonų leidėjai ir kiti entuziastai kreipėsi į UNESCO ir nuo 1995 m. balandžio 23-oji buvo paskelbta pasauline knygų ir autorinių teisių diena. Ir katalonai nenori šios dienos nusavinti – jie nori, kad ją švęstų visi. Tačiau nepamirštų, iš kur ši diena kilusi.

Per vieną dieną – 20 proc. metinių knygų pardavimų

Be gražios tradicijos, pirkti knygos šv. Jurgio dieną Katalonijoje yra ir praktinė priežastis – tik tądien ar su šia diena susijusią šventinę savaitę knygos čia gali būti parduodamos su nuolaidomis. Tiesa, ne didesnėmis nei 10 proc. O šiaip visus metus knygos čia parduodamos fiksuota kaina ir bet kokios nuolaidos joms neleidžiamos įstatymu – tai negalioja tik skaitytų knygų knygynėliams.

„O kaip kitaip – jei leisime daryti nuolaidas knygos, mažieji knygynai to neatlaikys ir žlugs“, – įsitikinusi Lolanda Batalle, rašytoja ir knygyno „Ona Llibres“ vadovė (Ona, beje, katalonų kalba reiškia banga). Beje, šis knygynas – toli gražu ne mažas, o net vienas didžiausių Barselonoje, bet išsiskiria tuo, kad katalonų kalbai ir kultūrai čia skiriamas ypač didelis vaidmuo. Čia – ne tik parduodamos knygos, bet kasdien vyksta įvairūs renginiai, poezijos skaitymai, koncertai, žmonės renkasi tiesiog praleisti laiko.

L. Batalle pripažįsta, kad nors šv. Jurgio dienos visi laukia su džiaugsmu, kartu kyla ir šiek tiek įtampos – šią dieną paprastai pasiekiama apie 20 proc. metinių knygų pardavimų, tad ruoštis tenka itin atsakingai. Dalį sėkmės gali lemti ir oras. Apsilankius jos knygyne šv. Jurgio dienos išvakarėse Barseloną kaip tik skalbė neįprastai didelė liūtis – besiruošiantiems pardavėjams teko skubiai tempti knygas į sausas patalpas ir melstis, kad lietus iki šventės baigtųsi.

„Šiaip mes visada labai džiaugiamės lietumi – juk pernai dėl sausros vandenį Barselonoje net teko riboti. Tačiau visgi tikimės, kad išsilis šiandien, o ne per šv. Jurgio dieną“, – vylėsi L. Batalle (jos maldos buvo išklausytos ir šventinę dieną kataloniečiai išsisuko beveik be lietaus).

„Ona Llibres“ vadovė pasakoja, kad jų pažadas lankytojams – turėti bet kokią išleistą knygą katalonų kalba, o net jei jos nėra knygyne – per porą dienų gauti. Tai – nemažas iššūkis, nes skaičiuojama, kad kasmet vien Katalonijoje išleidžiama daugiau nei 10 tūkstančių knygų. Tačiau katalonams vis tiek apmaudu, kad daug jų rašytojų visgi pasirenka rašyti pirmiausia ispanų kalba, taip norėdami pasiekti didesnę auditoriją – net jei jų knygos vėliau išverčiamos į katalonų, dalis literatūros mylėtojų jas jau būna perskaitę.

Į vieną dažniausių klausimų, tai kiek visgi panašios ispanų ir katalonų kalbos, jie supaprastintai atsako, kad iš tiesų katalonų kur kas panašesnė į portugalų. Tad nors daugelis kataloniečių moka ir ispanų kalbą, mokėdami ispanų kataloniškai automatiškai nesuprasite.

„Aš paskutiniu metu darau eksperimentą. Kai su manimi parduotuvėje ar kažkokioje vietoje Barselonoje pasisveikina ispaniškai, aš atsakau kataloniškai – tada dažniausiai ir su manimi pradeda taip kalbėti, vadinasi, moka, tai kodėl pirmiausia nekalba mūsų kalba? O jei nemoka, irgi keista, kaip galima priimti į darbą žmogų, nemokantį vietinės kalbos?“, – piktinasi žurnalistė Montserrat Radigales.

Siekia kovoti už pilietines teises

Dėl galimos nepriklausomybės nuo Ispanijos katalonai susiskaldę. Dalis to – visiškai nenori. Bet net tie, kurie anksčiau garsiai kalbėjo apie šią idėją, dabar atsargiai renkasi žodžius. Pabrėžiama, kad dabar svarbiausia – oficialiai pripažinti katalonų kalbą, o čia atsiduriama akligatvyje, nes pagrindinis prieštaraujančių argumentas, jei nėra Katalonijos kaip valstybės, negali būti ir oficialiai pripažintos katalonų kalbos. Visgi, skaičiai rodo, kad kasdien ja kalbančių žmonių pasaulyje yra daugiau nei 10 mln.

Ne pelno siekianti organizacija „Omnium“, vienijanti 190 tūkst. narių, savo istoriją skaičiuoja jau 60 metų – dar diktatoriaus Francisco Franco režimo metais jie veikė pogrindyje kovodami prieš cenzūrą ir katalonų kultūros persekiojimą. Yra ir ne tokios senos istorijos: šios organizacijos prezidentas Jordi Cuixart 2017 m. buvo įkalintas už taikią demonstraciją, reikalavusią referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės ir kalėjime praleido ketverius metus, nors tarptautinės organizacijos ir reikalavo jį paleisti.

Dabar „Omnium“ organizacijos atstovai, kurie taip pat prisideda ir prie „Books&Roses“ šventės organizavimo, sako siekiantys teisingumo ir pilietinių teisių užtikrinimo, tarp jų – amnestijos dalyvavusiems protestuose dėl referendumo. „Omnium“ skaičiuoja, kad daugiau nei 1000 žmonių vis dar yra tiriami dėl dalyvavimo taikiuose protestuose, 200 yra tiriami dėl paramos referendumui, 51 žmogus kaltinamas priklausymu nepriklausomoms organizacijoms ar užsiėmimu socialiniu aktyvizmu, 16 žmonių vis dar yra uždaryti kaip politiniai kaliniai arba pasitraukę į užsienį.

Jauni žmonės, nors ir likę su „Omnium“, dabar kalba kur kas apdairiau – prisipažįsta, kad tie, kas 2017 m. ėjo į protestus, tikrai nesitikėjo, kad toks poelgis baigsis kalėjimu ar nesibaigiančiais teismais. Tad dabar jų didžiausias ginklas – kultūra, pasakoja jie ir ragina savo šalyse taip pat švęsti knygų ir rožių dienų, tuo pačiu prisimenant katalonišką jos kilmę.