Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 metais jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai bei efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Karo muziejuje atidaromoje parodoje „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ ne tik išsamiai pristatomi 1923 m. įvykiai, asmenybės, nulėmusios krašto ateitį, bet ir pateikiami Mažosios Lietuvos regiono XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje istoriniai, kultūriniai kontekstai
Parodoje „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ pristatoma ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Dalis jos mažai žinoma ar pristatoma visuomenei pirmą kartą. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo išskirtiniai autentiški eksponatai iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, J. Budrio asmeninis pistoletas bei 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios nuotraukos iš prof. D. Kauno rinkinio ir kt.
Gegužės 18-ąją 16 valandą Karo muziejuje atidaromoje parodoje lankytojai turės galimybę pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus 1923-aisiais sukurtame dokumentiniame filme „Klaipėdos atvadavimas. 1923 m. sausio 10–15 d.“, taip pat turės progą savo žinias pasitikrinti virtualiame žaidime „Klaipėda. 1923“. Klaipėdos krašto šimtmečiui paminėti skirta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki birželio 28 dienos.