Akis į akį su kamera, tapomas peizažas apsinuogina pilnėjančiu mėnuliu, prisidengia rūku ir kalba lūžtančio ledo garsu. Didžiojoje galerijos salėje kviečiama pasinerti į spalvų ir kvapų pasaulį. Kiekvienas apsilankęs parodoje turi unikalią galimybę užuosti gerai visiems pažystamus kvapus. Autorė teigia, jog visi kvapai glaudžiai susiję su jos asmeniniais išgyvenimais ir turi asociacijų su Kauno miesto ritmu.
Į parodos atidarymą iš Vilniaus atvykusi Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė negailėjo teigiamų minčių pristatydama ekspozicijos autorę: „Šia proga noriu akcentuoti tris dalykus: pirmą apie menininkę, antrą apie laiką ir trečią – dar sykį apie menininkę ir jos naują parodą.
Pradėsiu teigdama, kad Eglė Rakauskaitė yra viena iš pačių reikšmingiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų, fundamentaliai dalyvaujančių ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių šiuolaikinio meno aktualijų kūrime. Gali atrodyti, kad kiti jos bendraamžiai padarė „svaigesnes“ komercines karjeras, tačiau Eglės kūryba nepaprastai greitai tapo XXa. pabaigos meno istorijos dalimi – žymiausi jos darbai jau reprodukuoti ir aprašyti „Phaidon“ leidyklos išleistose monografijose apie šiuolaikinį kūno meną ir skulptūrą.
Tokių lietuviškų ženklų nūdienos pasaulio meno istorijoje nedaug. Antras mano pastebėjimas, susijęs su įspūdžiu, patirtu šioje naujoje Eglės parodoje. Sykį vieno interviu metu manęs paklausė, koks meno raidos laikotarpis man daro didžiausią įspūdį. Trumpam susimąsčiusi, aiškiai supratau, kad tai yra XX a. paskutinysis dešimtmetis. Ne tik todėl, kad jis sutapo su Lietuvos šiuolaikinio meno, pačių šiuolaikinių menininkų ir kuratorių, taip pat ir mano, karjeros pradžia, bet visų pirma dėl tuometinio meno autentiškumo.
Kiekvienas menininkas anuomet buvo pirmeivis, o jo kūryba atvėrė kažką visiškai nauja. O ir pasilyginimų, palyginimų kontekstas buvo jei ne siauresnis, tai gal bent mažiau užgožiantis. Tokią autentišką, jos pačios įsteigtą kūrybos programą vėl atpažinau naujausioje Eglės Rakauskaitės parodoje. Na ir pabaigai komentaras apie pirmųjų lankytojų pastebėtą parodos enigmatiškumą – ji pristatoma be pavadinimo ir be anotacijos.
Ne sykį bendradarbiavusi su menininke žinau, kad į kokias nors schemas, įteisintus diskursus jos kūrybą įpinančios interpretacijos jai nepriimtinos. Eglė mato savaip – autentiškai – tad ir žiūrovams siūlo kūrinius patirti savaip, be iš ankstinės didaktikos.“,- būtent tokiais žodžiais autorę pristatė Lolita Jablonskienė.
Autorė teigia, jog paroda susideda iš dviejų dalių – video ir kvapų „parfurmanso“. E. Rakauskaitė neslepė ir iškilusios dilemos ar video medžiagą talpinti internete, ar eksponuoti galerijoje. „Atrodo, galėtum patalpinti savo kūrinį tiesiog internete ir visi galėtų pasižiūrėti, bet parodos tikslas ir turi būti, jog žmogus turi atsitraukti nuo kompiuterio ekrano ir ateiti į galeriją, todėl ir nenoriu išduoti visų kvapų, paslapčių, juk išreikšti kvapą nuotraukose – neįmanoma, todėl taip tokia kūryba ir įgauna autentiškumą, kurį pajusti galima tik atėjus aplankyti ekspozicijos. Kvapai šiuo atveju yra pretekstas suskaičiuoti pakopas iki ketvirto aukšto, kur yra įsikūrusi „POST“ galerija“,- savo parodą apibūdina E. Rakauskaitė.
„Žiūrint ant Kauno marių ledo filmuotą video neišgyvensi to jausmo, nebent galerijoje atvėsintume orą iki 15 laipsnių šalčio ir vaizdo medžiagą rodytume realiame laike. Parodos lankytoją nusprendžiau paveikti molekulės lygmenyje, galerijos erdvėje manipuliuoju spalvota šviesa ir veidrodiniais kvapą skleidžiančių skysčių raibuliais. „Parfurmanso“ dalyvis turi retą galimybę liesti eksponatus, nes reikia atidaryti Petri lėkštelę.“,- aiškino parodos autorė.
E. Rakauskaitę maloniai nustebino į parodą specialiai iš Vilniaus atvykę svečiai. „Sulaukiau asociatyvių jungčių ir emocionalių reakcijų įvardijant kvapus. Geltonoje ir violetinėje šviesoje pateikti bespalviai skysčiai įvardinti kaip ledai, guminukai ar skalbimo milteliai ir oro gaiviklis, o man tai legendinė Kauno spurginė ir Ryšių kiemelis“,- pasakojo E.Rakauskaitė.
Trečius gyvavimo metus skaičiuojančioje „POST“ galerijoje pirmą kartą apsilankęs Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktorius Kęstutis Kuizinas, parodos atidarymo metu pareiškė, kad „POST“ galerija yra geriausia Lietuvoje. Galerijos vadovas Andrius Pukis teigė, jog Kaunui reikia didžiuotis galimybe prisiliesti prie tokių autorių darbų, kaip Eglės Rakauskaitės kūryba.
Apibendrindama parodą, beveik kasdien joje nuo atidarymo besilankanti ir su žiūrovais bendraujanti menininkė pabrėžia ir tai, jog ją stebina ir jaunimo iniciatyvumas. „Labai džiugu pamatyti tiek daug jaunų žmonių, ateinančių pasižiūrėti parodos, intriguoja tas žingeidumas, nes stengiausi prieiti prie jų ir pasikalbėti apie jų patiriamus pojūčius“,- sakė parodos autorė.
Eglės Rakauskaitės paroda, jungianti kvapus, spalvas, video paveikslus veiks iki sausio 9d. „POST“ galerijoje, Laisvės al. 51A, Kaune.