Kaune atsirado „debesų konteineriai“: vieni kritikuoja, kiti tai vadina meno išraiška

Kaunas pasistatė „debesų konteinerį“. Skamba fantastiškai. Menininkas sako taip įgyvendinęs idėją iš metalo sukonstruoti į namą panašią milžinišką konstrukciją. Ji tarsi tapo ekologijos ir vartotojiškumo simboliu. Tai vienas iš kelių šimtų mieste esančių akcentų, kuriuos vieni kritikuoja, kaip į balą išmestus pinigus, o kitiems tai meno išraiška, praneša LNK Žinios.

Vieni iš naujausių Kauno akcentų atsirado Neries krantinės parke, „debesų konteineriai“. Toks pavadinimas ne šiaip, tereikia įeiti į vidų ir pakelti akis į viršų.

Skulptūrų autorius Algimantas Šlapikas sako, kad iš apačios žvelgiant į 6 metrų aukščio skulptūrą atrodo tarsi būtum patekęs į kalėjimą.

„Matai grindis, grotuotą langą į dangų“, – kalbėjo A. Šlapikas.

Menininkas sako, kad skulptūros – tvarumo ir ekologijos simbolis.

„Vartojame be saiko ir tie konteineriai prisipildę, jų forma tokia, kad primena du namukus su stogais, pakilę link dangaus, sunaudojame ir norime vėl pakelt į viršų, atiduoti į dangų“, – šnekėjo A. Šlapikas.

Vos tik atsiradus šiam objektui, socialiniai tinklai ėmė ūžti nuo kritikos. Vieniems tai pasirodė be reikalo išleisti pinigai, kitiems – menas.

„Išsisėmė, ką sugalvosi, paskui eina į kraštutinumus“, – teigė vyras.

Autorius, kurio mieste yra jau 3 skulptūros sako, kad toks tikslas ir buvo – išprovokuoti reakcijas.

„Mano tokie darbai yra, kurie negali nesulaukti kritikos. Kritikos daugiau nei teigiamų atsiliepimų. Reikia skatinti plačiau mąstyti, kūrinys suvokiamas tiek, kiek esi pasiruošęs suvokti“, – sakė menininkas.

Savivaldybė iš biudžeto šiam objektui skyrė 23 tūkst. eurų. Miesto opozicija taip pat įsikišo į skulptūrų diskusiją.

„Tas konkursas tapo pinigų įsisavinimo konkursu. Paminklai keldavo daug diskusijų, projektas kalba apie tvarumą, aš tvarumo nelabai matau, metalo gabalai sumontuoti“, – šnekėjo tarybos narė Andrijana Filinaitė.

Visgi „debesų konteineriai“, kaip ir kiti meno kūriniai, kurių mieste yra apie 120, tai Kauno akcentų programos dalis. Menininkai siūlo idėjas, o savivaldybė vertina, ar skirti pinigų idėjai įgyvendinti.

„Labiausiai pavykusios idėjos susiję su miesto istorija, legenda, turime sėkmingų istorinių asmenybių, įvykių“, – tikino kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Svarbu, kad akcentai būtų ilgaamžiai.

„Trumpalaikių meno instaliacijų nefinansuojame, yra kriterijai – meniškumas, originalumas, kontekstualumas, derėjimas prie aplinkos“, – kalbėjo S. Rimas.

Kaune kiekviename rajone galima rasti po akcentą ar net kelis. Vienas iš tokių, be ko būtent Kaunas nėra įsivaizduojamas – duoklė Kauno „Žalgiriui“, miesto sienas puošią įspūdingi piešiniai arba keistos ir sunkiai suprantamos figūros.

Visą reportažą žiūrėkite čia.