„Kas yra Šeteniai, tikriausiai visi literatūra besidomintys lietuviai žino – tai Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), vienintelio šalyje gimusio Nobelio premijos laureato, gimtinė. Į „Šetenių skaitymus“, skirtingai nei į mūsų pavasario festivalį, kviečiame ne būrį rašytojų, o vienu metu po vieną žymų pasaulio autorių. Č. Milošas nebuvo idėjos „menas menui“ šalininkas: jo paskaitos, pranešimai, esė, gvildenantys aktualius ne tik literatūros, bet ir visuomenės bei politikos klausimus, sudaro svarbią palikimo dalį. Taigi, jis tinkamas patronas renginiui, kuriame vyksta ne tik literatūriniai skaitymai, bet ir intelektualios diskusijos, svarstomos įžvalgos ir klausomasi paskaitų“, – teigė festivalio iniciatorius ir meno vadovas, rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus. Anot jo, visuomenė yra pavargusi nuo paviršutiniško bėgimo nuo knygos prie knygos, nuo autoriaus prie autoriaus, tad atėjo metas lėtam skaitymui, atidžiam įsiklausymui ir grįžtamajam ryšiui.
Pirmuosius „Šetenių skaitymus“ inauguruos net du garsūs autoriai iš Vidurio–Rytų Europos. „Č. Milošo svarstytas Europos padalijimas tarp Rytų ir Vakarų ir iš to kylantis ypatingas Vidurio Europos tapatybės klausimas šiandien įgauna naują aktualumą. Ukrainos karo kontekste atgyja skaudžios Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų regiono visuomenių istorinės patirtys, kurioms deramos vietos Europos moraliniame ir kultūrinės vaizduotės žemėlapyje ieškojo Č. Milošas ir daugelis kitų iš šio regiono kilusių intelektualų, suvokusių būtinybę Vakarams kalbėti savo autentišku balsu ir taip žadinti europiečių sąmoningumą“, – naujojo skaitymų ciklo svarbą ir atvykstančių svečių pasirinkimą aiškina „Kauno literatūros savaitės“ vadovė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.
„Rugsėjo 15-ąją Kaune ne vieno lietuvių rašytojo pažįstamas ir mėgstamas Jurijus Andruchovyčius atviroje paskaitoje pristatys specialiai šiai progai parašytą esė „Pavergta beprotybė: antipasaulis“, kurioje Ukrainos pasipriešinimo agresijai fone plėtos Č. Milošo „Pavergto proto“ įžvalgas. Kitą dieną iš Kauno veiksmas kelsis į Č. Milošo gimtinę, čia J. Andruchovyčius susitiks su literatūros lauko ir universiteto bendruomene.
Rugsėjo 21–22 „Šetenių skaitymais“ savo viešnagę šalyje pradės Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič “, – teigė L. Katkus. Šio vizito Kaune metu S. Aleksijevič taip pat bus įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos.
Organizatoriai kviečia iki rugsėjo 14 d. registruotis į susitikimą su J. Andruchovyčiumi. Vietų skaičius ribotas. Renginys vyks rugsėjo 15 d. nuo 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56).
Susitikimas su S. Aleksijevič vyks rugsėjo 22 d. nuo 18 val. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).
Daugiau informacijos apie „Šetenių skaitymus“ čia. Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
***
Poetas, prozininkas ir eseistas J. Andruchovyčius gimė ir gyvena Vakarų Ukrainoje, Ivano Frankivske. Po TSRS žlugimo jis ėmėsi radikalaus ukrainiečių literatūros atnaujinimo ir šiandien kartu su Serhijumi Žadanu yra pasaulyje žinomiausias šalies rašytojas. Šokiruojanti ir mąsli jo kūryba išversta į visas pagrindines pasaulio kalbas, apdovanota daugeliu premijų, o jo romanas „Dvylika ratilų“ išverstas ir į lietuvių kalbą.
Rašytojas teigia, kad jis labai mėgsta ir vertina Č. Milošą, ypač jo keltą Vidurio Europos idėją. „Šetenių skaitymuose“ jis pristatys specialiai šiai progai parašytą esė, įkvėptą Č. Milošo knygos „Pavergtas protas“. Rusijoje įsigalint naujai „pavergto proto“ atmainai, Milošo totalitarizmo analizė vėl tampa nepaprastai aktuali ir verta naujų apmąstymų.
Svetlana Aleksijevič gimė tame pačiame mieste kaip ir J. Andruchovyčius, Ivano Frankivske. S. Aleksijevič ypač domėjosi ir rašė apie dramatiškus sovietmečio įvykius ir savosios kartos patirtis – karą Afganistane, Sovietų Sąjungos griūtį, Černobylio katastrofą ir jos padarinius, o pastaraisiais metais išgarsėjo kaip aktyvi Baltarusijos diktatūrinio režimo kritikė. 2000-aisiais dėl politinio persekiojimo rašytoja buvo priversta išvykti iš šalies, vėliau grįžo, tačiau 2020-aisiais numalšinus Baltarusijos revoliuciją vėl paliko tėvynę. S. Aleksijevič sukūrė savitą dokumentinės literatūros žanrą, kurį vadina „balsų romanu”. Pagrįstas šimtais interviu, jis leidžia iš autentiškų pasisakymų sukurti plačią gyvenimišką ir dvasinę dabarties panoramą.
S. Aleksijevič knygos išverstos į daugiau nei penkiasdešimt kalbų. Lietuviškai pasirodė net penkios jos knygos – „Paskutinieji liudytojai“, „Karo veidas nemoteriškas“, „Laikas iš antrų rankų“, „Černobylio malda“, „Cinko berniukai“. Pagal pastarąsias dvi knygas režisierius Eimuntas Nekrošius sukūrė teatro spektaklį.