Ji po rekonstrukcijos žiūrovus pasitinka dviem salėmis.
Pasak kino teatro vadovės, išskirtinėje restauruotoje erdvėje tikimasi sulaukti ir išskirtinių, lojalių žiūrovų.
Pasak direktorės Rūtos Mašanauskaitės, „Romuvos“ lankytojas „domisi Europos kultūra, kinu, kuris turi lojalumą tam tikrai vietai, kurį jungia su „Romuva“ sentimentai, prisiminimai“.
„Toks kaip sugrįžimas į namus „Romuva“. Toks patogus ir jaukus būstas kino peržiūrai“, – kalbėjo ji.
Mažesnė salė, bet su scena
Duris atveriančio kino teatro didžiojoje salėje įrengta erdvi scena, tinkama šokio, teatro, muzikos pasirodymams ir konferencijoms, sumontuotos 227 sėdimos vietos, įdiegta nauja garso ir apšvietimo technika, užkulisiuose – grimo bei persirengimo kambariai.
„Salė pasikeitė gana stipriai, išoriniai kontūrai, lubos išliko autentiškai. (...) Atsirado scena kino teatrui nebūdinga“, – žurnalistus vedžiodamas po atidaromą kino teatrą sakė architektas Gintaras Prikockis.
„Pasikeitė dizainas, autentiškas skliautas su rombinėm briaunuotom sijom šiek tiek paryškinome su šviesa“, – pasakojo jis.
Prieš uždarymą kino teatro salė talpindavo apie 500 žiūrovų. Pasak architekto, vietų skaičius sumažėjo dėl įrengtos scenos, patalpų artistams.
Vis dėlto teatro vadovė sakė, kad esama erdvė šiam kino teatrui – optimali.
„Mes esam šiek tiek nišinis kino teatras, tos 220 vietų yra optimalus skaičius: galima surinkti tiek žmonių, juolab šalia turime mažesnę salę, dar labiau nišiniam kinui skirtą“, – teigė R. Mašanauskaitė.
Vyks šokio pasirodymai
Kino teatre naujai įrengta kamerinė salė gali talpinti dar iki 50 žiūrovų. Dėl išimamų kino teatro kėdžių ji gali būti transformuojama, čia vyks ir edukacijos vaikams, svarstoma rengti seansus šeimoms su mažais vaikais, kad šie galėtų saugiai ropinėti.
Pasak vadovės, filmai netrukdant žiūrovams vienu metu galės būti rodomi abiejose salėse.
Rekonstruotu kino teatru, anot direktorės, domisi renginių organizatoriai, tinklelis jau užpildytas iki pat rudens pabaigos.
„Trečiadienius ketiname skirti šokio dienai. „Aura“ turės nuolatinę sceną, kur galės rodyti pasirodymus. Pradėsime kino iš šokio simbiozę šitoje salėje“, – sakė direktorė.
Teatro erdvėse ketinama rengti kino festivalius, konferencijas, koncertus.
Avarinės būklės skliautas
Kauno miesto savivaldybės laikinasis administracijos direktorius Tadas Metelionis BNS teigė, kad rekonstrukcija, trukusi nuo 2017 metų gegužės iki šio pavasario, atsiėjo apie 2 mln. eurų.
Už šiuos pinigus sutvarkytas ir pastato fasadas, atnaujintos inžinerinės ir vėdinimo sistemos, sutvirtintos konstrukcijos, sumontuotos naujos akustinės dangos, restauruoti langai, durys, kitos autentiškos paveldosauginės art deco stiliaus detalės. Teatras pritaikytas ir neįgaliesiems, įrengti keltuvai.
„Kai pradėjome darbus viskas buvo, švelniai tariant, apleista, bet darėme tyrimus, tų tyrimu metu pamatėme, kad pagrindinės salės skliautas įdubęs“, – pasakojo architektas G. Prikockis.
Būtent dėl avarinės būklės skliauto, dėl ko ir buvo kaipmat uždarytas kino teatras, užtruko rekonstrukcijos darbai. Architektas pasakojo, jog nepašalinus avarinės būklės negalima buvo imtis rūsių kasinėjimo ir kitų darbų. Visas dėmesys buvo sutelktas į skliauto tvarkymą.
„Kai buvo metalo bokštai pastatyti, atėjo momentas, kai reikėjo kelti. Domkratais vyrai kėlė, o aš stovėjau po skliautu. (...) Buvo užfiksuotas taškas, visi įtrūkimai buvo sutvarkyti, skliautas gavo dar vieną armuoto betono sluoksnį ir tada bokštai buvo išardyti, galima buvo tęsti rekonstrukciją“, – prisiminė G. Prikockis.
Rekonstrukciją atliko bendrovė „Verslo“.
„Romuvos“ istorija prasidėjo 1938 metais, kai verslininkai Antanas ir Petras Steikūnai nusipirko sklypą Laisvės alėjoje ir po dvejų metų, balandį, atidarė kino teatrą.
Tarpukariu jis pripažintas erdviausiu, moderniausiu ir originalumu pralenkiančiu ne tik Kauno, Lietuvos, bet ir kai kuriuos Baltijos šalių kino teatrus.
2015 metais pastatui suteiktas Europos paveldo ženklas, o šiuo metu jis – vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.