Skambant Zitos Bružaitės kūriniui „100 akimirkų“ į šventę iškilmingai įžengė Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos dainų šventės vadovas Saulius Liausa ir Lietuvos dainų šventės dirigentai, kuriems įteiktos jubiliejinės Dainų šventės regalijos. Simboliškai uždegtas šimtmečio Dainų šventės aukuras, sugiedotas Lietuvos himnas.
„Šiandien Kaunas įteikia didelę ir gražią dovaną visai Lietuvai, naujai atgimusį Dainų slėnį. Kauniečiai gali didžiuotis, nes tai padaryta jų lėšomis. Iki šiol nesuprantu, kaip tokia sakrali vieta kažkada buvo atiduota į privačias rankas. Džiaugiuosi, kad susigrąžinome šią erdvę. Širdis dainuoja matant Dainų slėnį tokį jaukų ir gyvą“, – kalbėjo Visvaldas Matijošaitis, Kauno miesto meras.
Jis taip pat įteikė specialų apdovanojimą, Vyčio skulptūrėlę jubiliejinės Dainų dienos Kaune meno vadovei ir Dainų dienos Vilniuje programos vadovei Danguolei Beinarytei. Kultūros ministras Simonas Kairys jai įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Proga yra tokia, kad nors Dainų švenčių daugiau gal ir pamatysim, bet šimtmečio dainų šventė vyksta vieną kartą per sąmoningą žmogaus gyvenimą. Ir šiandien čia stovėdamas tikrai jaučiu, kad čia Kaune, Dainų slėnyje, šiuo metu yra didžiausia bendrystės ir optimizmo koncentracija“, – kalbėjo S. Kairys.
„Mes esame ypatinga tauta. Mes esame tie, kurie negriauna, bet kuria, kurie negrobia, bet gina, kurie yra neparklupdomi, nenutildomi, kurie turi didžiausią optimizmo jausmą kalbant apie Europos ateitį ir Lietuvos jaunimas yra laimingiausias pasaulio jaunimas. Ir aš tikiu, kad prieš šimtą metų Dainų šventės kūrėjai būtent taip ir įsivaizdavo šią dieną ir mes jų svajonę išpildėme. Čia, Kaune, gimė optimizmo kūrinys, Dainų šventė. Dainų šventė, kuri gimė kartu su nepriklausoma valstybe, modernizmo architektūra, su ateities svajonėmis. Galiausiai daina mes išdainavome savo nepriklausomybę, daina paskelbėme apie byrančią geležinę uždangą, o šiandien mes kartu dainuojame apie mūsų tradiciją, apie mūsų modernumą, apie mūsų laisvę ir unikalumą“, – sakė Kultūros ministras.
Pirmoji Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23 ir 25 dienomis Kaune. „Dainos diena“ pavadintą renginį atidarė Prezidentas Aleksandras Stulginskis, pakvietęs sugiedoti Lietuvos himną, kurį užtraukė 3500 dainininkų choras su kelių dešimčių tūkstančių palaikančia minia.
Šventės organizatoriai primena, kad nors per šimtą metų Kaune keitėsi santvarkos, mados, architektūra, renginiai, bet choristai, nepaisydami jokių aplinkybių, rinkosi dainuoti. Lietuvos dainų šventei augant ir plečiantis jos programai, dauguma šventės renginių persikėlė į Vilnių, bet Kaunas šventės istorijoje visuomet buvo ypatingai svarbus. Todėl, kaip sako organizatoriai, nenuostabu, kad susiklostė tradicija Lietuvos dainų šventę pradėti būtent Kaune, surengiant Dainų dieną.
Ši Dainų diena – mažesnė, nei renginių savaitę Vilniaus Vingio parko estradoje užbaigsianti Dainų diena, tačiau jai teko garbė pradėti šimtmečio šventinius renginius, taip pažymint, kad Dainų šventė po šimto meto grįžo į pirmuosius namus.
Jubiliejinės Dainų dienos „Miškais kalnai žaliuoja“ programa įkvėpta pirmosios Dainų šventės vedlių – Juozo Naujalio, Juliaus Štarkos, Stasio Šimkaus – pasakoja apie tiltus, kuriuos daina per šimtmetį nutiesė iki šiuolaikinės valstybės ir jaunatviško Kauno. Beveik 4000 atlikėjų – choristų ir šokėjų – atlieka Dainų šventės istoriją ir dabartį sujungiančius kūrinius ir kviečia žiūrovus svajoti apie ąžuolus ir upes, žalias lankas ir girias, apie Žemės veidą – augantį, atsinaujinantį, talpų.
Birželio 29 – liepos 6 d. Vilniuje ir Kaune žiūrovai galės stebėti net 14 renginių programą, kurioje pasirodys 37 tūkstančiai dalyvių.
Į Dainų šventę atvyksta iškiliausi šalies kompozitoriai, scenografai, režisieriai. Šventėje aktyviai dalyvaus ir pasaulio lietuviai: į Lietuvą atvyksta per du tūkstančius pasaulio lietuvių iš 21 užsienio šalies.
į 10 iš 14 Dainų šventės renginių bus galima patekti nemokamai, įskaitant ir stovimas Dainų dienos Vilniaus Vingio parke vietas.
