Festivalis, skirtas žmogaus teisių, demokratinių vertybių ir laisvės temoms

Istoriją ir jos kūrimą formuoja tie, kurie laiko valdžios svertus. Tai apima ir pasakojimų kūrimą, ir nepatogių istorijų ištrynimą. Istoriniai pasakojimai, apibrėžiantys priimtinas tiesas, gali užvaldyti visos visuomenės protą ir formuoti visos civilizacijos likimą. Tačiau istorija yra tiek pat pamiršimo, kiek ir prisiminimo aktas. Atidžiai pažvelgę į tamsius istorijos takus, rasime palaidotas tiesas, nesuderintus pasakojimus, nepapasakotas istorijas ir paslėptus balsus.

Dvidešimto amžiaus Europa yra to pavyzdys, nesvarbu, ar sutelktume dėmesį į šalis už Geležinės uždangos Sovietų režimo metu, ar į diktatūras Portugalijoje, Ispanijoje. Reikia drąsos ir nuolatinių pastangų išsilaisvinti iš priespaudos istorijų. 2024 m., kai demokratijos apsaugos bėgiai vėl slysta, laisvės traukiasi ir galingi, nebūtinai teisingi, pasakojimai įgauna viršų, svarbu atkreipti dėmesį į pamirštas arba ištrintas istorijas, kurios kalba nepatogias ir įžvalgias tiesas iš laikotarpių, kai tai sakyti buvo drąsos veiksmas.

„Kiekviena į šviesą atnešta istorija yra nematoma mūsų žmogiškumo dalis, o menas yra žmogaus vaizduotės lopšys, kuriame ši šviesa lėtai, bet be atodairos puoselėjama. Mūsų tikslas šio festivalio metu bent iš dalies prisiliesti prie begalinių istorijų pasakojimo galimybių, kaip tiesos perdavimo priemonės“, – teigia festivalio sumanytojas, JA tarptautinio teatro bendraįkūrėjas dr. Suresh Nampuri.

Skirtingų meno disciplinų gausa ir tarptautinė programa

Visą savaitę Kauno miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su Portugalijos teatro tradicijomis, bet ir atrasti naujus arba jau tarptautinio pripažinimo sulaukusių šalies menininkų(-ių), darbus. Festivalio programoje virš 20 Lietuvos ir užsienio menininkų(-ių) audiovizualinių darbų, kurie bus pristatyti M. Žilinsko dailės galerijoje, VDU „101“ galerijoje ir Kauno įvairių tautų kultūrų centre.

„Šis festivalis išskirtinis ne tik tuo, kad jame persipina skirtingos meno disciplinos, žanrai ir formatai, bet ir tuo, kad jis yra tiek meno, tiek edukacijos festivalis su aiškia socialine misija bei žinute. Darbai, kuriuos pristatysime festivalio metu, vienaip ar kitaip atliepia ir kalba apie žmogų, kintantį pasaulį bei kviečia į festivalio temas pažvelgti iš kartais nepatogių, kartais jau užmirštų, o gal net dar nepažintų perspektyvų“, – teigia festivalio koordinatorius Lietuvoje, ALTR meno vadovas Arnis Aleinikovas.

Rugsėjo 9 dieną festivalis bus atidarytas audiovizualinėmis instaliacijomis – „Akyse – Tu“ ir „4 nutraukti gyvenimai“. Pastaroji skirta keturioms drąsioms moterims žurnalistėms, kurios nors ir dirbo bei gyveno skirtingose šalyse, savo gyvenimus pynė apie vieną idėją – visuomenę be korupcijos, žiaurumo ir priespaudos.

Rugsėjo 10 dieną šiuolaikinio meno mylėtojai kviečiami į tarpdisciplininio meno parodos atidarymą pačioje Kauno širdyje įsikūrusioje M. Žilinsko dailės galerijoje.

Rugsėjo 11-12 dienomis VDU teatre žiūrovai nemokamai galės išvysti net tris „JA tarptautinio teatro“ produkcijas pagal Arielio Dorfmano, Isaac Asimovo tekstus bei Virginia Woolf ir Sigmundo Freudo pokalbius.

Rugsėjo 13-14 dienomis VDU teatre įvyks tarptautinis filmų festivalis „Tiesos metraštininkai. Liudijimai“. Jame bus pristatytos konkursinė, tarptautinė ir lietuviškų filmų programos, tyrinėjančios, dokumentuojančios ar kitaip reaguojančios į festivalio temą. Trijose skirtingose programose – dokumentiniai, grožiniai, dramos, poezijos filmai, trumpi naratyviniai dokumentinės dramaturgijos filmai bei kiti žanrai.

Rugsėjo 15 dieną, festivalio uždarymo metu, M. Žilinsko dailės galerijoje – keturių Lietuvos menininkių performanso meno programa, kviečianti iš arčiau pažvelgti į šiandienos žmogų ir nūdieną, kurioje mes gyvename.

Visi festivalio renginiai nemokami.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją