Keliauti kvies Kauno geležinkelio stotyje bei jos prieigose eksponuojami Kauno bienalės menininkų kūriniai. Instaliacijos, vaizdo, kiti meno darbai veiks stoties laukiamojoje salėje, prieigose ir būtent šiai parodai pastatytuose vagonuose.
12-osios Kauno bienalės pradžia birželio 7–9 dienomis žada ne tik neįprastą parodos atidarymą, kuris drieksis nuo Kauno geležinkelio stoties iki Kauno paveikslų galerijos, tačiau ir performansus Kauno geležinkelio stotyje, Kauno paveikslų galerijoje, Kauno menininkų namuose, Vytauto Didžiojo karo muziejuje bei ekskursijas bienalės maršrutu.
Bienalės projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Pagrindinis projekto rėmėjas – „Lietuvos geležinkeliai“.
Išgyventi patirčių pilną vasarą kvies 26 menininkų iš daugelio pasaulio šalių kūriniai, tyrinėjimai ir instaliacijos Kauno geležinkelio stotyje, Kauno paveikslų galerijoje bei įvairiose kitose miesto vietose. Jas susirasti, kaip skelbia organizatoriai, bus galima pagal žemėlapius, kurių nesunku rasti informaciniuose centruose. Pasirūpinti bienalės dalyvių maršrutu gali padėti ir profesionalūs gidai.
Kartu su Kauno bienale bus pristatyti ir ES „Kūrybiškos Europos“ finansuojamo „Stebuklingų kilimų“ („Magic Carpets“) projekto menininkių iš Kroatijos ir Serbijos projektai, įsikursiantys Ivanausko zoologijos muziejuje bei Obelynės parke.
Visą vasarą veiksianti ekspozicija kvies ne tik lankyti kūrinius, tačiau ir dalyvauti edukacinėje programoje bei ekskursijose po parodas su profesionaliais gidais. Kauno bienalės komanda paruošė net kelias skirtingų temų ekskursijas, tad kiekvienas čia ras jį dominantį pasakojimą ar istoriją.
Pristatydami kai kuriuos kūrinius, bienalės organizatoriai pirmiausia pamini Mykolo Ridnyi, menininko iš Ukrainos, specialiai Kaunui sukurtą darbą, kuris patrauks savo masteliu ir istorija.
Milžiniškų keramikinių vazų instaliacija, įkurdinta greta įėjimo į Geležinkelio stoties pastatą, pro mažą akutę leis žvelgti gilyn į Kauno istoriją. Kūriniu „Žiedinis kelias“ kultūrų konfrontaciją ir sovietinį laikmetį tyrinėti kvies rusų kilmės menininkė Taus Makhacheva. Ši instaliacija iliustruoja ir kritikuoja ne tik Rusijos siekį rodyti savo galią per ambicingus projektus, bet taip pat atkreipia dėmesį į sudėtingus ir daugiasluoksnius politinius Dagestano ir Rusijos santykius.
Viename iš Geležinkelio stoties peronų stovintys keturi krovininiai vagonai taip pat taps meno erdvėmis. Juose pristatomas naujas lietuvių fotožurnalisto Artūro Morozovo projektas apie sergimas Lietuvos geležinkelių pervažas. Britų menininko Tamu Nkiwane kūrinys „Mėlynas plastikas“ – specialiai Kaunui pritaikytas kūrinys kvies tyrinėti skirtingas kultūras per instaliaciją, susidedančią iš kasdienių objektų. Taip pat vagonuose bus pristatyti menininkų Balint Szombathy bei Aslan Gaisumov vaizdo darbai.
Rengėjų pranešime minimas ir lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjas Robertas Narkus, suplanavęs vienoje viešųjų miesto erdvių įkurti netradicinę pavėsinę, pagamintą iš Vilniaus oro uosto nusileidimo tako šviesų. Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas Andrejus Polukordas taip pat yra ir galerijos „Uberall“ meno vadovas bei direktorius. Kauno bienalės metu jis ne tik pakvies į netradicinę galeriją, įsikūrusią požeminėje perėjoje, tačiau ir pats ves ekskursijas.
Viena iš pagrindinių Kauno bienalės parodinių erdvių taps Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija. Čia bus eksponuojami dešimties menininkų kūriniai, tarp jų – ir specialiai Kaunui naujai sukurtas vokiečių fotografės Johannos Diehl darbas. Kaune menininkė tyrinėjo bei, pasitelkusi analoginę fotografiją, fiksavo mieste esančias, paskirtį pakeitusias susibūrimo vietas. Buvusių kino teatrų, sinagogų, bažnyčių ir įvairių kitų miesto dabartį ir praeitį menančių vietų detales ji sujungs bendroje instaliacijoje.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks tapytojų studija. Apie 15 vietos menininkų, sukviestų slovėnų kilmės menininkės Jasminos Cibic, kurs šiuolaikinės Europos portretą. Naują kūrinį pristatanti J. Cibic, savo praktikoje gvildena nacionalinės reprezentacijos, tautinio identiteto kūrimo bei lyties lygybės klausimus mene ir architektūroje. Netikėta Vytauto Didžiojo karo muziejaus bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus sąveiką pratęs jame pristatomas lietuvių menininko Deimanto Narkevičiaus kūrinys „Aplankant Soliarį“.