Kauno bienalėje dalyvaujantys Afrikos menininkai įspėja apie jų žemyne išaugusią Rusijos įtaką

14-osios Kauno bienalės „Artumo geografija“ tema apima postsovietinį, postkolonialistinį kontekstus, ryšius tarp jų. Nors sovietmečiu „geležinė uždanga“ buvo neįveikiama, žmonių, kurie išvyko už jos, kaip žinia, pasitaikydavo. Vyko tam tikri mainai – tarp Afrikos, buvusių sovietinio bloko šalių. Tačiau šiuokart, kuratorė Neringa Stoškutė pažymėjo, labiau norėta kalbėti ne apie didįjį naratyvą, kas vyko tuo metu politiniame, ekonominiame ar socialiniame lygmenyje, bet apie bendražmogiškas patirtis. O patirtys – visų pokolonijinių šalių, kaip pastebi N. Stoškutė, panašios. Šiandien bienalėje dalyvaujantys Afrikos menininkai įspėja apie išaugusią Rusijos įtaką. Tai, anot kuratorės, verčia susimąstyti apie propagandos veikimą, skatina ieškoti būdų, kaip ją atpažinti ir suprasti, kad netaptum tokios informacijos auka.

Ryšiai su Afrika

„Kiekvienai bienalei mes kviečiame tarptautinių kuratorių, kurie siūlo mums temą, šįkart dirbame su dviem kuratorėmis: Alicia Knock iš Pompidou centro Paryžiuje ir Inga Lāce iš Šiuolaikinio meno centro Rygoje, Latvijoje. Šios dvi kuratorės lankėsi Kaune prieš dvejus metus, kai vyko 13-oji Kauno bienalė, susipažino su komanda, aplankėme nemažai įvairių istorinių miesto vietų. Lankėmės įvairiuose muziejuose, susitikome su specialistais, istorikais, daug konsultavomės, tuomet kuratorės mums ir pateikė pasiūlymą rengti bienalę būtent šia tema – „Artumo geografija“ (Long-distance Friendships)“, – pasakojo N. Stoškutė.