Pirmieji „Šetenių skaitymai“ įvyko 2022-aisiais. Jie ypatingi tuo, jog, skirtingai nei per festivalį gegužę, į juos kviečiamas ne būrys rašytojų, o vienas užsienio autorius ar autorė. Svarbią Šeteniuose (Kėdainių raj.) gimusio Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miloszo kūrybinio palikimo dalį sudaro tekstai, iš rašytojo perspektyvos gvildenantys aktualius visuomenės bei politikos klausimus. Taigi, jis itin tinkamas patronas renginiui, kuriame susipina literatūrinės įžvalgos ir nūdienos aktualijas gvildenančios diskusijos.
Praėjusiais metais festivalyje svečiavosi Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič ir ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius. Šiemet su skaitytojais susitiks viena žymiausių ir viena iš labiausiai į kitas kalbas verčiamų latvių rašytojų Nora Ikstena.
Jau pirmasis Noros Ikstenos romanas „Gyvenimo šventė“ (Dzīves svinēšana, 1998) Latvijoje tapo kultiniu bestseleriu. Ikstena yra itin produktyvi rašytoja, išleidusi net 35 įvairaus žanro knygas. Žymiausia jos knyga – „Motinos pienas“ (Mātes piens, 2015). Tai romanas apie trijų kartų moterų likimą ir pastangas išlikti savimi tarybinėje epochoje Jis buvo parašytas kaip latvių rašytojų kolektyvinio projekto, skirto šalies Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti, dalis. Pagrindinės herojės prototipas – tai pačios rašytojos motina, dirbusi provincijos gydytoja. Iš pirmo žvilgsnio tai – istorija apie senelę, motiną ir dukterį Sovietų valdomoje Latvijoje 1969–1989 metais. Tačiau giliau tai ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo: klampi, pilna įtarinėjimų, nepasitikėjimo, apatijos, bet kartu ir alsuojanti artėjančios laisvės nuojauta.
Knyga „Motinos pienas“ pateko į britų premijos EBARD trumpąjį sąrašą ir buvo plačiai šalyje pristatyta. Claire Armitstead (The Guardian) jį pristatė kaip latvių bestselerį, kuris „galingai primena karčią Latvijos istoriją“. Charlie Connelly (The New European) palygino, jog šis romanas „beveik galėtų būti pati Latvija: maža, nuožmiai išdidi tauta, kuri dabar už savo sienų sukelia literatūrinį triukšmą, kurio jau seniai reikėjo“. Anna Aslanyan (The TNS) rašė, jog „Motinos pienas“ piešia gaiviai niuansuotą komunistinio valdymo Latvijos vaizdą: santūrų, be perdėto dramatizavimo ir tuo galingesnį“.
Iš viso į penkiolika kalbų išverstas romanas lietuviškai pasirodė 2019 m. (vertė Laura Laurušaitė, išleido „Tyto alba“) ir susilaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Pagal romaną „Motinos pienas“ aktorė Birutė Mar (Marcinkevičiūtė) pastatė solo spektaklį, o Latvijoje pagal jį pastatytas ir šiais metais pristatytas filmas (režisierė – Ināra Kolmane), kurio išankstinę peržiūrą Lietuvoje bus galima išvysti rugsėjo 27 d. Kauno kino centre „Romuva“.
Nora Ikstena daug nusipelnė ir Latvijos literatūriniam gyvenimui: ji buvo viena iš prozos festivalio „Prozos skaitymai“ iniciatorių, remiantis jos idėja buvo įsteigti žymieji Ventspilio rašytojų ir vertėjų namai.
Lietuva rašytojai taip pat nesvetima šalis – ji čia dalyvavo savo knygų pristatymuose, bendravo su Sigitu Geda ir Jurga Ivanauskaite. Kaune Nora Ikstena svečiuosis pirmą kartą. Į „Šetenių skaitymus“ ji atvyksta su specialiai šiai progai parašytu eseistiniu pranešimu „Džiugi žinia“, kuriame atsispiria nuo Czesławo Miloszo XX amžiaus istorijos apmąstymų ir pritaiko juos mūsų laikams. Susitikime su skaitytojais ji taip pat atvers su nuolankumu ir džiaugsmu kuriamo naujausio romano „Jona“ puslapius.
Kartu su vyru ir šunimi, vardu Perkons, rašytoja šiuo metu gyvena mažame miestelyje prie Dauguvos, kur gali atsiduoti didžiajam savo pomėgiui – grybavimui.
Filmo „Motinos pienas“ (2023) išankstinė peržiūra vyks rugsėjo 27 d., trečiadienį, 18 val., Kauno kino centre „Romuva“.
Susitikimas su rašytoja vyks rugsėjo 29 d., penktadienį, 18 val., Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56).
Tarptautinį rašytojų ir knygų festivalį „Kauno literatūros savaitė“ organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas.
Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.