Dainininkas Liudas Mikalauskas feisbuke išliejo savo apmaudą dėl susiklosčiusios padėties kultūros lauke: „Šiandien mirė Bingelis... Kas kaltas? Ogi MES patys. Sakau tai iš širdies, nes šiandien labai skauda. Kalti mes patys, nes savo veikimu raginom ir kitus veikti. Bijodami, kad neįvykdysim visų projektų, neišnaudosim finansavimo, nepasieksim šių metų užsibrėžtų tikslų, negalėsim perkelti dotacijų, veikėm, dirbom, skubėjom išleisti premjeras, padaryti įrašus, rizikavom ir neišdrįsom prisėsti keletą mėnesių“, – apie neįsiklausimą į rekomendacijas sustoti rašė jis.
Kauno valstybinės filharmonijos vadovas: sambūrių neorganizuojame
Paklaustas, ką mano apie L. Mikalausko išdėstytas mintis, Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, kolegai pritarė: „Aš irgi taip galvoju. Mes iki šiol dirbome nuotoliniu būdu, turėjome įrašų užsakymų. Puikiai sukurta programa, choristai savo partijas atsiskaitinėja chormeisteriams. Sambūrių neorganizuojame, aišku, situacija nepalanki – tam tikrai grupei žmonių pavojus daug didesnis. Dabar jie bendrauja per kompiuterines bendravimo programas, dirba, o toliau – žiūrėsime. Ar bus prieita iki virtualių renginių transliacijų? Esame pradėję transliuoti mažų kolektyvėlių be publikos projektukus, žiūrėsime, kokia bus priimta tolimesnė bendra tvarka.“
Choristai, anot J. Krėpštos, ir šiandien dirba nuotoliniu būdu, turi užduočių – praėjusią savaitę ėmėsi naujų kūrinių, ruošia partijas, programas ateičiai, perkėlinėja įrašus fondams – vėliau bus lengviau mobilizuotis. „Buvome galvoję jau šią savaitę rinktis nedidelėmis grupelėmis, išlaikant visus saugumo reikalavimus. Turėjome užduočių naujametinei, sumažintai programai – dabar lauksime Vyriausybės sprendimų... Žiūrėsime, ką toliau daryti, kaip organizuoti veiklą“, – neužtikrintumo situacijoje teigė atsidūręs J. Krėpšta.
Pagal paskutinius nutarimus, pasak J. Krėpštos, buvo galima organizuoti repeticijas, išlaikant visus reikalavimus, tokius kaip atstumai, dezinfekavimo priemonės, apsauginės kaukės ir pan. Kol kas neuždraustos internetinės renginių transliacijos – be žiūrovų.
„Visą laiką sekėme naujausią informaciją. Prevenciškai tikrinome temperatūrą dar nuo pavasarinio karantino, filharmonijos darbuotojai netgi pasirašydavo, kad ateina į darbą neturėdami simptomų. Bet ką, žmogus, gal nejaučia ligos, simptomai bet kada gali išlysti. Tvarkos laikėmės visada – iki paskutinės dienos... Žodžiu, sudėtinga situacija, ypač su dainininkais, pūtikais – su kauke nepabūsi, tai įmanoma nebent orkestrantams“, – aiškino filharmonijos vadovas.
Solistams, dainininkams, vokalo meistrams, choro artistams, J. Krėpštos įsitikinimu, pavojus užsikrėsti – didžiausias visame meno pasaulyje. „Iš šios kultūros srities daugiausia sergančiųjų. Instrumentalistams pavojus mažesnis, bet irgi egzistuoja“, – sakė pašnekovas ir pasvarstė, kad, ko gero, blogėjant koronaviruso statistikai tikrai būsią daugiau suvaržymų – tai palies ir šalies chorus.
LNOBT priėmė sprendimus dar praėjusią savaitę
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Jonas Sakalauskas reaguodamas į viešoje erdvėje išsakytas mintis pažymėjo, kad LNOBT kiek įmanoma stengiasi apsaugoti savo darbuotojus. Dar praėjusią savaitę teatre įvyko visuotinis posėdis, kurio metu buvo nuspręsta, kad bet kokia veikla, kelianti užsikrėtimo riziką, nebus vykdoma.
„Kaip yra žinoma, virusas lengvai sklinda dainavimo metu, labiau nei užsiimant kita veikla, tarkim, grojant instrumentais. Daugėjant koronaviruso atvejų, dainavimo veikla teatre galima tik tuo atveju, jei patalpoje vienas žmogus. Repeticijos, jei dainuoja daugiau nei vienas dainininkas – negalimos“, – pažymėjo J. Sakalauskas ir pridūrė, kad viruso kritinei situacijai praėjus, bus priimti kitokie sprendimai.
Kol kas keletą savaičių į priekį LNOBT neplanuoja organizuoti jokių repeticijų ar užsiėmimų, kuriuose dalyvautų daugiau nei vienas žmogus. „Grįšime prie pirmojo karantino tvarkos, sudarysime grafikus, kada ir kas toje patalpoje repetuos. Kad būtų galima šią patalpą išvėdinti ir išvalyti, kad ji netaptų užkrato vieta. Suspendavome darbą, palikome tik tai, kas būtina formos palaikymui, tobulėjimui“, – aiškino LNOBT vadovas.
J. Sakalauskas tikino, kad šie sprendimai tiesiog turėjo būti priimti, siekiant apsaugoti kolektyvą, nors ir nebuvo konkrečių visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų ar reikalavimų: „Dar kovo mėnesį, kai vyko „Traviatos“ pastatymas, kolektyvai ir solistai nedainavo repeticijose. Kad išvengtume viruso atvejų. Darbas sudėtingas, bet padarėme – dirbome maksimaliai saugiai.“
Neįmanoma užplombuoti visų durų
Iš L. Mikalausko įrašo feisbuke galima daryti išvadą, kad dėl baimės netekti finansavimo kartais yra rizikuojama netgi žmonių gyvybėmis. „Niekada neverta rizikuoti gyvybėmis. Belieka tik apgailestauti, kai sprendimai nepriimami laiku“, – sakė J. Sakalauskas.
Tačiau, J. Sakalausko pastebėjimu, teatrai negali visiškai užsidaryti, kaip tai nutiko per pirmąjį karantiną. „Artistai išvis nepateko į teatrą, todėl negalėjo palaikyti savo formos. Taip, vokalinę formą vokalistai gali palaikyti ir namuose. Kur kas didesnė bėda su baleto artistais. Jie kaip profesionalūs sportininkai: nepalaikant formos išlieka didesnė traumų ir susižeidimų tikimybė. Gali susigadinti karjerą, netekti to, ko buvo siekiama nuo pat mažų dienų. Tad stengiamės maksimaliai saugiai leisti artistams bent palaikyti formą, kad grįžus kurti spektaklių išvengtų traumų, kad neprarastų savo meistriškumo, kurį kūrė nuo pat vaikystės“, – su subtiliomis artisto darbo detalėmis pažindino LNOBT vadovas.
Pašnekovas atskleidė ir kitą medalio pusę: „Mes galime saugoti į valias: pastatyti termovizorius, vėdinti, dezinfekuoti, nedaryti grupinių repeticijų, minimalizuoti veiklą... Bėda ta, kad susirgimo atvejų nemažėja – darbuotojai į teatrą neina, bet užsikrečia. Liga plinta stipriai, šeimose. Net ir mūsų sustabdyta veikla negelbsti.“
Sąmoningas elgesys, anot J. Sakalausko, kiekvieno žmogaus pareiga. „Valdžia, vadovai gali bandyti prisiimti atsakomybę, bet jei kiekvienas žmogus atskirai neįvertins savęs, jei negalvos, kur lankosi, kaip nešioja apsauginę kaukę, laikosi higienos, ar turi nesaugių kontaktų, grūsis eilėse, norėdamas nupirkti dovanų – patikėkit, tokiame fone jokie teatrų uždarymai nepadės. Sąmoningumas svarbiausias dalykas“, – pabrėžė jis.
Žinoma, galima bandyti visus uždaryt, bet, kaip sakė J. Sakalauskas, neįmanoma užplombuot visų durų visoje Lietuvoje. „Užtat įmanoma savo artimiesiems skleisti žinią – nerizikuokime vieni kitų sveikata. Kasdien matome begales žinučių – tiek mirė, tiek užsikrėtė. Vieni pakraipo galvas, taip, sako blogai, bet kas tuo metu vyksta prie prekybos centrų? Neregėtos eilės, jie tiesiog užtvindyti. Disonansas – kažkas save uždaro, maksimaliai saugosi, o kitur žmonės susigrūdę. Taip, užsidaryti negalime, artėja Kalėdos, gyvenimas negali sustoti, bet turime išmokti gyventi atsargiau“, – kalbėjo LNOBT vadovas.
Trūksta ne direktyvų, o apsisprendimo saugotis
Lietuvos chorų sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė, kalbėdama apie mėgėjų chorus pripažino, jog atsitraukti nuo tikrų repeticijų pavyko ne iškart, visi stengėsi kuo ilgiau tęsti darbus, mažindami grupes.
„Kalbant apie Vilniaus universiteto (VU) chorus – gerai, kad universitetas duoda aiškius nurodymus, anksti pradėjome nuotolinį darbą. Darbo pakankamai – pradėjome choristams siuntinėti partijų įrašus, artėjant Kalėdoms turime virtualius projektus. Minusas – choristai negali gyvai susirinkti, o juos juk ir lanko labiausiai dėl to – kartu dainuojant galingas skambesys. Vis dėlto, noras, kad choras gyventų, niekur nedingo“, – teigė R. Gelgotienė.
Kaip ir visoje visuomenėje, R. Gelgotienės pastebėjimu, šiomis dienomis juntamas išsidalinimas – vieni saugosi, kiti – ne. „Vieni mano, kad reikia laikytis visų saugumo priemonių net neraginami, o kiti – duok kokius tik nori nurodymus. Ne visada viską nulemia nurodymai. Studentai viešėdami Baltarusijoje dainavo su kaukėmis net lauke, saugodami aplinkinius. Tai rodo jaunų žmonių sąmoningumą. Nemanau, kad šiuo laiku trūko instrukcijų ar direktyvų, labiau – pačių žmonių apsisprendimo. Žinau kolegų, kurie tęsė darbus labai ilgai, kol masiškai pasipylė užkratai. Reikėjo to nedaryti arba tiesioginiams įstaigų vadovams stabdyti entuziazmą“, – įsitikinusi ji.