Kelia klausimą dėl Rusijos dalyvavimo Venecijos bienalėje: siūlo pasekti Eurovizijos pavyzdžiu

Dėl Rusijos paviljono dalyvavimo Venecijos bienalėje, menotyrininkės Agnės Narušytės manymu, šią svarbiausia vadinamą šiuolaikinio meno parodą irgi reiktų boikotuoti, ypač turint omenyje, kad užvakar Ukraina paskelbė negalėsianti dalyvauti, nes dėl karo nespės pasiruošti. A. Narušytė ragino visus pagalvoti, kaip šių dienų kontekste atrodytų Rusijos dalyvavimas, todėl Kultūros ministerija turinti parodyti iniciatyvą. Kaip pavyzdį ji pateikė vieningą šalių reikalavimą „Eurovizijos“ organizatoriams, kai po jo buvo paskelbta apie draudimą Rusijai dalyvauti konkurse.

Didžiosios organizacijos nenori imtis drastiškų sprendimų

„Tą patį reikia padaryti ir čia. Aišku, Venecijos bienalė žymiai stambesnis renginys, jame dalyvauja visas pasaulis, žymiai daugiau valstybių dalyvių. Todėl mažiau jaustųsi kelių valstybių, tokių kaip Baltijos šalys, Lenkijos ar Suomijos atsisakymas dalyvauti, jei dalyvaus Rusija. Kiek pastebėjau, tokia strategija buvo panaudota Eurovizijoje – iš pradžių Eurovizijos vadovybė pasakė, kad Rusija dalyvaus (tokį pareiškimą prisimename), o tada kelios šalys – buvo kreipimaisi įvairių institucijų, koordinuojama tarp transliuotojų, jie irgi kreipėsi, plius atskiros valstybės pareiškė, kad nedalyvaus, jei dalyvaus Rusija – taip visi prirėmėme prie sienos tą komitetą. Lygiai tą patį daro futbolininkai, krepšininkai, atsisakydami žaisti su Rusija – lenkai rodo didžiulį pavyzdį“, – kalbėjo A. Narušytė.

Su FIFA sprendimu, kad Rusijai artėjančias rungtynes bus leista žaisti be vėliavos ir himno, su kitu pavadinimu, lenkai nesutiko, o atsisakydami pareiškė: „Nesvarbu, kaip juos vadinsite – su Rusija mes nežaisime.“

„Tai verčia keisti požiūrį, tos visos didžiosios organizacijos, jos nenori imtis drastiškų sprendimų – sako, čia apie meną, sportą, ne politiką, nepainiokime. Bet Venecijos bienalė – mes tai puikiai žinome, dalyvaujame nuo 1999-ųjų (stebime, apie tai rašome) – tai yra ir politinis renginys, visada. Dažnai šalys savo paviljonuose tuo menu, kurį rodo – padaro ir politinius pareiškimus, įskaitant ir Lietuvą. Galiu priminti Gedimino ir Nomedos Urbonų paviljoną, kuris buvo apie Villa Lituania – ten skrido karveliai – šiuo projektu buvo kalbama apie nesugrąžintą Lietuvai ambasadą Italijoje, kuri per Sovietų okupaciją buvo prarasta. Šalys tai daro – išnaudoja tą platformą. Įsivaizduokime, kaip atrodys, kad mes nuvažiuojame į Venecijos bienalę, Ukrainos paviljono nėra, o Rusijos – didžiulis, pompastiškas, menantis imperinės Rusijos laikus, stovintis prie pačių didžiųjų, pagrindinių paviljonų?“, – kėlė klausimą ji.

Rusijos paviljono organizatoriai paskelbė, jog dėl menininkų Kirillo Savchenkovo ir Alexandros Sukharevos bei lietuvių kuratoriaus Raimundo Malašausko „nepriklausomų sprendimų“ pasitraukti iš projekto, „Rusijos paviljonas 59-oje Venecijos bienalėje liks uždarytu“.

Ruskij paviljon idi na**ui

A. Narušytė pasidžiaugė, kad Raimundas Valašauskas, kuris kuravo Rusijos paviljoną – jau pasitraukė, atsisakė kuruoti. „Bet mes dar turime pasiekti, kad to paviljono neliktų. Nes kitaip, spontaniškai kilo mintis šį rytą – turės priešais paviljoną stovėti protestuotojai su plakatu – „ruskij paviljon idi na**ui“. Uždarius rusų paviljoną galima būtų palikti grafiti purškimui reikalingų dalykų, kad žiūrovai galėtų dalyvauti nuolatinėje meninėje akcijoje ir purkšti ant jo sienų – mano asmeninis pasiūlymas, su niekuo neaptartas“, – sprendimą pasiūlė ji.

Reakcija, anot A. Narušytės, būtina. „Aišku, Venecija taip lengvai neatsisakys to Rusijos paviljono, jeigu Lietuva, ir dar kurios nors valstybės atsisakytų dalyvauti... Būtų skaudu menininkams, pažįstu Robertą Narkų – įsitraukę, pinigų daug išleista, tai yra svajonės menininkų, kurie dalyvauja. Prisiminkime „Saulės ir jūros“ laimėjimą „Aukso liūto“ – tai toks svarbus renginys, tiek į jį sudedama vilčių, todėl atsisakyti dalyvauti būtų labai sunku, bet tai dabar daro žmonės visame pasaulyje, to reikia nepamiršti. Kai džiaugiamės, kad Rusiją atjungė nuo SWIFT sistemos, oro erdvę uždarė – tai ties kiekviena sankcija, kiekvienu sprendimu yra žmonės, aukojantys labai daug – dabar to reikia, todėl ir menininkai turėtų tai daryti“, – priimti teisingus sprendimus ragino pašnekovė.

Tačiau ji tikino puikiai suprantanti menininkus, todėl nėra linkusi smerkti nei vieno jų, jeigu kažkokių sprendimų nepriims boikoto vardan. „Bet tegu žino, kad mes iš jų tikimės griežtos pozicijos, ne mažiau griežtos nei Lenkijos futbolininkų ar mūsų krepšinio komandos „Žalgiris“, – tik taip mes galime paveikti“, – įsitikinusi A. Narušytė.

Ji dar kartą pabrėžė, kad nuo Kultūros ministerijos turi prasidėti iniciatyva mezgant tinklą su atitinkamomis ministerijomis kitose šalyse. „Iš pradžių organizuojant bendrą pasisakymą, nepalikti to menininkams. Menininkai savo ruožtu, bet pirmiausiai ministerijos turi veikti. Darniai, solidariai, kiek įmanoma, surinkti bendrą tinklą. Kažkas turi vykti... Šiandien skaičiau straipsnį naujienų portale „The Guardian“, kuriame rašoma, štai kas – telefonu galima laimėti karą. Pasirodo, visą šį laiką Volodymyras Zelenskis skambinėjo viso pasaulio lyderiams. Kaip įvyko visas šitas pasikeitimas, tai ką mes matėme Vokietijos Bundestage vakar? Tai įvyko ne tik todėl, kad jie mato, kas vyksta, ar dėl tokių šalių kaip Lietuva pastangų, bet kaip liudija tas straipsnis, kuriame išvardinta – kiek, kokiomis valandomis, kada ir kam V. Zelenskis skambino. Tai taip – mūsų ministerijos irgi turi telefonus“, – pažymėjo A. Narušytė ir pridūrė, kad į Venecijos bienalę ji tikrai nevažiuosianti, nebent jau minėtam protestui – Rusijos paviljono turi nelikti.

Kaip reikės, taip padarysim

Pakalbintas menininkas R. Narkus sakė, kad pirmieji žingsniai jau padaryti – Venecijos bienalei išsiųsta žinia, kad Rusijos paviljono dalyvavimo idėja yra nepalaikoma, kad bus boikotuojama. „Tokie veiksmai vyksta. Kiek žinau, pats Rusijos paviljonas atšaukė savo dalyvavimą, tiek menininkai, tiek kuratorius, nedalyvaus bienalėje. Tačiau vis tiek išeis oficiali visų pozicija, bendra deklaracija, derinant su kitų šalių paviljonais“, – pasidalino informacija kūrėjas.

Kol kas, kaip tikino R. Narkus, sprendimas patiems nedalyvauti dar nepriimtas, tačiau tokios galimybės jis neatmetė. „Žinoma, šių įvykių šviesoje pats renginys, ir viską ką mes darome – kitaip ima skambėti. Galvojame, kaip dalykus prasmingai „pasukti“. Nežinau, ar savaime atsakymas, kad pačios Venecijos bienalės tiesiog nedaryti... Bus diskusija, kalbėsimės, viskas taip greit keičiasi! Kol kas neturiu informacijos, kad bienalė būtų atšaukiama, bet kovo 4 d. bus skelbiamas visų paviljonų komisarų susirinkimas tuo klausimu – kaip reikės, taip padarysim“, – patikino būsią principingais R. Narkus.

Jo žiniomis, Ukrainos atstovai bienalėje ruošiasi dalyvauti. „Nors yra strigę Kijeve, bet kiek suprantu, mobilizuojasi, ruošiasi“, – sakė R. Narkus.

Kaip informavo Kultūros ministerija, Lietuvos paviljono Venecijoje kuratorės Neringos Bumblienės iniciatyva išsiųstas bendras Baltijos šalių kreipimasis į Venecijos bienalės organizatorius dėl Rusijos paviljono atšaukimo. Kultūros ministerija savo ruožtu taip pat jau susisiekė su Latvijos ir Estijos kultūros ministerijomis dėl bendro kreipimosi į Venecijos bienalės organizatorius.