“Sugrįžimas į praeitį per eksperimentą, per praktinę patirtį formuoja istorinio laiko jausmą – ryšio tarp praeities ir dabarties suvokimą, leidžia geriau pažinti ir suprasti mus supantį kultūrinį protėvių palikimą” – pranešime spaudai teigia renginio koordinatorius Jonas Vitkūnas. Pirmasis festivalis “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje” įvyko 1999 m. Nuo to laiko renginys kasmet suburia vis daugiau dalyvių ir svečių. Lietuvos ir kaimyninių Europos kraštų eksperimentinės archeologijos meistrai supažindina su rekonstruotais proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatais, parodo ir papasakoja, kaip senovėje buvo gaminami titnaginiai, kauliniai bei geležiniai įrankiai, audžiamos ir pinamos juostos, kuriami įmantrūs papuošalai.
Šių metų festivalyje taip pat nestinga naujovių ir staigmenų. Svarbus šventės akcentas - viduramžių miesto aikštė, kurioje, kaip ir prieš šimtus metų, įsikurs vietiniai ir iš svetur atvykę pirkliai. Miesto svečiai ir gyventojai galės išbandyti archajiškus žaidimus, stebėti kaip negailestingi budeliai, naudodami to meto kankinimo įrankius, baus prasikaltusius miestiečius ar net kirsdins jiems galvas.
Norintys daugiau sužinoti apie viduramžių Kernavę galės pasiklausyti archeologų pasakojimo apie miesto istoriją, viduramžių moters kostiumą, Kernavėje rastus juvelyrinius dirbinius.
Festivalio metu pirmą kartą matysime Narvos ir Pamarių kultūrų neolito stovyklą - Vilniaus puodžių cecho meistrai gamins šių kultūrų keramiką, sudarys galimybę sugretinti skirtingas gamybos technologijas. Naujas archajiškų amatų ir karybos programas pristatys eksperimentinės archeologijos meistrai iš Latvijos, Švedijos, Danijos ir Rusijos.
Greta ankstesniuose renginiuose matytų viduramžių kovotojų (lietuvių “Varingis”, rusų “Ratnik” ir lenkų “Jantar”) grumsis Latvijos klubo “Senzeme” kariai. Šis klubas rekonstruoja Latvijos teritorijoje gyvenusių baltų bei ugrosuomiškos lyvių genties karybą bei buitį.
Lankytojams koncertuos “Atalyja”, “VISI”, Rugiaveidė su folkloro grupe “Sedula”, “Trys Keturiose” (Lietuva), grupė iš Baltarusijos “Stary Olsa”, skambės archajiška dūdmaišiais, būgnais, kauliniais muzikos instrumentais bei ragais atliekama muzika.