„Kiekvienais metais apdovanojame ryškiausius muzikologus – muzikos pasaulio tvarkos darytojus. Visuomet su didžiausia pagarba žvelgiu į šią misiją atliekančius žmones, kurie iš muzikos faktų ir detalių, atradimų ir pastebėjimų, klausimų ir idėjų tveria prasmių mozaiką, turtina mūsų žinojimą bei supratimą apie muziką. Kaip kompozitoriui balti-juodi klavišai yra duotybė kūriniui rastis, taip jums muzikos kūriniai, muzikinio gyvenimo įvykiai yra gaidos, suskambančios minties akordais. Noriu palinkėti, kad šių „akordų“ – jūsų darbų – skambesys sklistų ilgai ir toli, pasiektų kuo daugiau ir būtų išgirstas kuo plačiau.“ – iškilmėje kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkas, kompozitorius Antanas Kučinskas.
Po keletą mėnesių trukusio geriausių muzikologijos darbų konkurso komisijos darbo nutarta premijuoti trijų muzikologių darbus, savaip atveriančius Lietuvos muzikinės kultūros panoramą ir jau dabar paliekančius joje ryškų pėdsaką.
Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Laimai Budzinauskienei už XIX a. muzikinės kultūros archeologiją monografijoje „Vilniaus katedros kapela“ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2021).
„Kažkuria prasme – tai darbas, primenantis detektyvo veiklą. Ieškai šaltinių, kurie neretai būna gana fragmentiški, kapstaisi po visokius išlikusius popierius, vaizdus ir atvaizdus ir ne tik (panašiai, kaip archeologas, kuris kapstosi žemėje, ieškodamas praeities pėdsakų), iš įvairių lopinėlių, bandai sudėlioti tikėtiną įvykių seką, savotišką mozaiką, o koks nors naujas faktelis gali sugriauti jau susidėliotą vaizdą ir reikia pradėti iš naujo. Tačiau iš tiesų, kaip savo knygoje pastebi ir pati autorė, visame šiame procese ir slypi istorijos mokslo žavesys,“ – laudacijoje laureatei rašė muzikologas Jonas Vilimas.
Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei Danutei Palionytei už dešimtmečius puoselėtos muzikos kritikos nuoseklumą ir gelmę (muzikologės publicistikos rinktinę „Kad žydėtų muzikos gėlynai“ 2021 m. išleido LMTA ir LKS). Pasak šios tekstų rinkinio įkvėpėjos ir sudarytojos Rūtos Gaidamavičiūtės, „beveik visų šios kartos muzikologų dalia buvo tapti pirminių šaltinių metraštininkais, turint slaptą užduotį pridengti nuo valdžios tai, kas nepadoriai modernu, ar skiriama dėmesio doze netiesiogiai paliudyti rašomų niekalų vertę, skiriant jiems šabloninius, netekusius turinio klišinius epitetus – patoso nuvainikavimo, paslėptos tiesos strategija. Svarbu buvo atpažinti ir palaikyti neišprievartautos kūrybos galimybes, jų nuokrypį nuo įprastų „maršrutų“, nusistovėjusių praktikų griovimą. Idealybės matmuo, pakylėta pozicija mokslininkę artina su tarpukario Lietuvos epochos pasišventusiais asmenimis.“
Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Živilei Tamaševičienei už istorinį Juozo Naujalio motetų atradimą, kurį vainikavusį leidinį „Juozas Naujalis. Motetta“ 2021 m. išleido LMTA. Pasak laudacijos autorės Eglės Šeduikytės Korienės, „šiame rinkinyje Živilės kruopštumą, žinių gylį ir kompetencijos plotį liudija gausybė paaiškinimų. Juk atradus tokį lobį, autorė galėjo būti užvaldyta nenumaldomo noro kuo greičiau nustebinti muzikų bendruomenę ir publikuoti natų leidinį, kaip įprasta, su keletu komentarų, bet nevargti prie jo ištisus dvejus ir daugiau metų. Tačiau profesinė sąžinė neleido palikti ką nors nesurasta, nepaminėta, neišbaigta. „Altissima flumina minimo sono labuntur.“ Gilios upės tyliai teka.“
Šalia minėtų premijų, muzikologei Aušrai Strazdaitei-Ziberkienei buvo įteiktas kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos Vilniuje apdovanojimas už aktualią Kauno muzikinio gyvenimo refleksiją.
Pasak laureatę sveikinusios muzikologės, V. Jakubėno draugijos pirmininkės Beatos Baublinskienės, „Aušra Srazdaitė-Ziberkienė rašo apie Kauno muzikinį gyvenimą – per pastaruosius metus ji yra tapusi šio miesto muzikinio gyvenimo metraštininke. Tuo jos situacija labai primena Vlado Jakubėno veiklą: jis buvo pagrindinis tarpukario Kauno – tuometinės sostinės – muzikinio gyvenimo metraštininkas, stebėtojas ir vertintojas.“
Ryškiausių muzikologų darbų konkursą nuo 2004 m. organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, nuo 2015 m. teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas. 2021 m. muzikologų darbus vertino Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos inicijuota dešimties ekspertų komisija: kompozitoriai Antanas Kučinskas (komisijos pirmininkas) ir Mykolas Natalevičius, muzikos atlikėjai – Linas Balandis, Robertas Bliškevičius, Renata Dubinskaitė ir Sergejus Okruško, etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, muzikologės Eglė Gudžinskaitė, Lina Navickaitė-Martinelli ir Eglė Šeduikytė Korienė.