1993 metais prancūzų režisierė Claire Denis su ilgamete bendražyge A. Godard rengėsi kurti filmą „Aš nenoriu miego“. Pagrindiniam vaidmeniui C. Denis pasikvietė J. Golubevą. Kino operatorės susitikimas su Jekaterina įvyko Kliši bulvare, čia rengti pirmieji aktorės kino bandymai. „Filmavome bendrus kadrus. Su kamera slėpiausi kavinės terasoje, o Katia tuo metu vaikštinėjo aikštėje tarp praeivių“, – prisiminė septintosios Kino stovyklos „Kino akis“ viešnia.

Prisiminimuose išliko aktorės grožis

A. Godard rusų aktorę jau buvo mačiusi Š. Barto filme „Trys dienos“. Po to jos vėl susitiko filmuojant kitą C. Denis filmą. Anot A. Godard, J. Golubeva buvo nepaprastai charizmatiška, negalėjai nepastebėti jos slaviško grožio. „Atrodė nepagaunama, paslaptinga. Kai Katią filmavau, maniau, šis grožis niekada neišnyks. Sužinojusi, kad ji pasitraukė iš gyvenimo, mano prisiminimuose jos grožis išliko toks, kokį mačiau tada ją filmuodama“, – pasakojo DELFI pašnekovė.

Operatorė prisipažino, kad stovėdama kitapus objektyvo jaučianti didžiulę empatiją filmuojamam žmogui, aktoriui. Stengiasi įspėti, kuo jis gyvena, atskleisti jo paslaptį. „Nuo Katios sklido milžiniška energija. Regis, nuolat vyko vidinė kova tarp „būti“ ir „nebūti“. Manau, tą kovą atskleidė nepaprastas jos grožis“, – spėjo A. Godard.

J. Golubeva

Sužavėjo lietuviška žaluma

Gegužę kino kameros meistrė filmavo Vilniuje. Š. Barto namus anksčiau mačiusi nuotraukose, A. Godard juos atpažino per paskutinio režisieriaus filmo „Ramybė mūsų sapnuose“ retrospektyvą Georges‘o Pompidou centre. „Galiausiai šią gegužę juos pamačiau savo akimis“, – maloniais prisiminimais dalijosi kino operatorė. Ji žavėjosi lietuviška žaluma, medžių žydėjimu, kuris, jos žodžiais, plūdo lyg tvanas. Vilnius viešniai pasirodė labai elegantiškas, nors ir tuštokas: „Kaip sala. Šiais laikais tai retai išvysi“, – sakė ji.

Kino stovykla Gelgaudiškio dvaro sodyboje

Sužavėjo ją ir Kino stovyklos idėja – susitikimus rengti atokiau nuo didžiųjų miestų. „Vaikščiodama po parką klausiausi žmonių balsų, pokalbių, muzikos. Pajutau labai mielą nuotaiką. Regis, mokate derinti darbą su poilsiu gamtoje. Mano aplinkoje to jau nepasitaiko“, – teigė A. Godard.

Nusprendė būti kitų gyvenimų liudytoja

Kino operatorė nėra legendinio Naujosios bangos režisieriaus Jeano Luco Godard‘o giminaitė, tačiau meistriškumo ir įvertinimų jai nestinga. „Cezarį“ pelniusi A. Godard dirba ne tik su C. Denis, kūrybiniai saitai ją sieja su tokiomis pasaulio garsenybėmis kaip prancūzė Agnès Varda, austras Peteris Handke ar vokietis Wimas Wendersas.

Dar vaikystėje A. Godard nusprendė būti kitų gyvenimų liudytoja. Jai labiau patiko stebėti žmones, o ne dalyvauti pokalbiuose. „Buvau labai drovi. Nepaprastai domino, kas slypi žmonių viduje, ką jie mąsto, ką myli. Ta gyvenimo paslaptis... Netekusi žado stebėjau prieš akis vykstantį spektaklį“, – teigė Kino stovyklos viešnia.

Šarūnas Bartas

Rinktis operatorės profesiją ją netiesiogiai paskatino ir tėvas, miręs prieš 37 metus, kai A. Godard mokėsi pirmame kurse. „Tėvas turėjo sukaupęs didžiulį šeimos vaizdų archyvą. Daug fotografavo ir kas pusmetį mus sukviesdavo į filmų, fotografijų peržiūrą. Kai mirė, supratau, kad taip jis bendravo su savo artimaisiais. Sekdama tėvo pavyzdžiu, dabar taip pat bendrauju su pasauliu“ – sakė A. Godard.

Įsitvirtino vyriškame kino pasaulyje

Sambūriuose operatorė jaučiasi nepatogiai, nedrįsta pirma pradėti pokalbio, spausti rankos. Viskas pasikeičia, kai įjungia kamerą. „Žinau, kad tai nepaprasta, unikali akimirka“, – sakė pašnekovė.

Smulkutė, tyli, ramaus būdo kino menininkė sugebėjo įsitvirtinti gana vyriškame kino pasaulyje. „Visai nesvarbu, ar prie kameros vyras, ar moteris – vis tiek pati renkiesi būdus, kaip atlikti kūrybinę užduotį, – nesureikšmino A. Godard. – Grubesnis, vyriškas elgesys nėra būtinas, kai tave supa bendraminčiai. Visos mano mintys filmavimo aikštelėje sukasi aplink darbą, o stereotipų per dvi valandas nepakeisi, todėl neteikiu jiems reikšmės“.

A. Godard

A. Godard įstojo į žurnalistiką, tačiau 1980-aisiais rinkosi kino studijas vienoje garsiausių Prancūzijos kino mokyklų „La Femis“. Pirmųjų kino operatorės patirčių įgijo dirbdama su W. Wendersu televizijos filme „Room 666“. Taip pati ji dirbo su Josephu Losey, Peteriu Greenaway ir Alainu Resnais. Pirmasis susitikimas su C. Denis įvyko šiai kuriant debiutinį filmą „Šokoladas“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją