Antrasis „Kino pavasario“ įrašas susidės iš 23 filmų, kuriuos teko pamatyti per praėjusią savaitę. Deja, bet ne visi filmai sugebėjo mane pakerėti, bet bent jau dauguma iš jų nebuvo tokie prasti kaip „Didžioji žuvis“ (angl. „Manta Ray“) ar „Kambarinė“ (angl. „The Chambermaid“) su „Tikra meile“ (angl. „Real Love“).
Kai kuriuos iš mano įvertintų filmų bus galima pamatyti festivalio pratęsime, kuris truks dvi savaites. Ten bus parodyti patys populiariausi ir žiūrovų geriausias įvertinti filmai kaip „Kafarnaumas“, „Širdžių dama“, „Šefas Flynnas“, „Netikėta meilė“, „Pasaulis priklauso tau“ ir kt.
O kol kas pristatau Jums sekančią filmų dozę:
23. „Angelas“ (angl. „The Angel“), rež. Luis Ortega
Žvaliai atrodanti ir „tarantinišką“ prieskonį turinti tikrais faktais paremta kriminalinė drama, kuri užburia ne tik spalvingai atkurta praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžios atmosfera, bet dar ir iš ekrano tobulai sklindančiu smurtu. Kartu su įdomia istorija, puikiai priimtais techniniais sprendimais ir patrauklia pagrindinių aktorių vaidyba, šis filmas suteikia ir itin malonią kelionę į praeitį, kurios fone skamba puikia prie rodomų scenų priderintos muzikinės kompozicijos. 8/10
24. „Kafarnaumas“ (angl. „Capernaum“), rež. Nadine Labaki
Liūdnas, tikroviškas ir nesmagiai nuteikiantis žvilgsnis į skurde gyvenančius vaikus bei jų tėvus visada sugeba išspausti ašarą akyse. Bet tik ne šiuo atveju. Šičia iš graudulio emocinę estafetę perima milžiniškas pyktis, kurį sukelia filme rodoma tema ir bėda, kuri, deja, neaplenkia ir mūsų šalies gyventojų. Nuo pradžios iki pat finalo šis filmas priverčia pamatyti visą siaubą per vaiko prizmę ir tai yra baisiausia, kas gali nutikti suaugusiam, nuo kurio priklauso mažesnio už save gerovė. 9,5/10
25. „Balčiausi yra pelenai“ (angl. „Ash is the Purest White“), rež. Jia Zhang-ke
Filmo režisierius ir scenaristas Jia Zhang-ke šioje juostoje sugebėjo puikiai suderinti tris skirtingus ir labai stiprius žanrus – kriminalą, dramą bei melodramą. Todėl į šią juostą geriausia žiūrėti iš kelių perspektyvų, nes kitaip nebus galima patirti maksimalaus malonumo nuo jos peržiūros. Veiksmas čia yra padalintas į skirtingą toną ir pasakojimo manierą turinčias siužetines linijas, kurios persipina tarpusavyje pradedant nuo kriminalinio pasaulio ir užbaigiant nelaimingos meilės pavyzdžiais. Stiprus kinas, kuris kaip ir beveik visi šio režisieriaus filmai sugeba palikti po savęs daug peno apmąstymui. 9/10
26. „Upė“ (angl. „The River“), rež. Emir Baigazin
Pasižiūrėjus šį filmą galima visa gerkle rėkti, jog tai yra tipinis lėtai vystomo arthausinio kino pavyzdys, kuris kelia vien tik nuobodulį ir nieko daugiau. Tačiau įsigilinus į šio filmo rodomą temą, galima pamatyti labai aiškų atsakymą į tai, kaip mums visiems kenkia šiuolaikinės technologijos, nuo kurių žmonės tampa ne tik labai priklausomi, bet ir nesugebantys susigyventi su juos supančiais artimaisiais. Gražūs vaizdai, nepavydėtina jaunų žmonių gyvenimo rutina ir kultūriniai rodomos šalies aspektai padaro šią juosta žiūrima, nors ji ir nėra skirta labai plačiam žiūrovų ratui. 6/10
27. „Išgalvota žemė“ (angl. „A Land Imagined“), rež. Yeo Siew Hua
Puikiai nufilmuota drama, kuri stebina tik savo išoriniais privalumais, susidedančiais iš pakankamai solidaus kameros darbo, muzikalaus garso takelio ir aplinkos, kurioje ir vyko pagrindinis šios neįtraukiančios istorijos veiksmas. Filmo tema nėra niekuo ypatinga, nors joje ir yra bandoma gvildenti nelegalių darbininkų dalią, kurie neturėdami kitos išeities dirba nesąžiningiems verslininkams. Tiesiog drama be pradžios ir be pabaigos, kurios siužetas vystėsi tik dėka geros pagrindinių aktorių vaidybos. 6/10
28. „Džoja“ (angl. „Joy“), rež. Sudabeh Mortezai
Apie prostituciją ir prekybą žmonėmis yra sukurta išties daug visokiausių filmų ir laidų, dėl ko ši tema nėra jau tokia šokiruojanti. Tačiau ši juosta yra šiek tiek kitokia. Tai ramus, nuo pradžios iki pat galo tvarkingai sukaltas pasakojimas, kuriame buvo išvengta ne tik nemalonių akims epizodų, bet ir standartinės dramos apie sunkią tų „dirbančių“ moterų dalią. Todėl filmas palieka po savęs daug įvairių minčių, kurios priverčia susimąstyti apie nelengvą kovą dėl gero gyvenimo ir gyvenimo ratą, kuris be perstojo sukdamasis nuneša mus ten, nuo ko mes pradėjome kibti į gyvenimą. 7,5/10
29. „Mano mažoji sesutė Mirai“ (angl. „Mirai“), rež. Mamoru Hosoda
Po šio nuostabaus filmo peržiūros man daugiau nekilo jokių minčių, kodėl jis buvo nominuotas „Oskarui“ geriausio animacinio filmo kategorijoje. Tai fantastiškas pasakojimas, kuris yra skirtas ne vien vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms. Ir ypač tiems, kurie susilaukė antros atžalos. Kodėl taip kalbu? Nes filmas ir yra apie tai, kaip paruošti vaiką naujai į šeimą atėjusiai gyvybei, kuri ne tik atims tėvų dėmesį, bet dar ir galbūt neleis gyventi ramiai kaip buvo iki šiol. O kokia čia graži animacija. Tikra pasaka akims ir sielai. 9/10
30. „Pajūrio šlaistūnas“ (angl. „The Beach Bum“), rež. Harmony Korine
Be jokių abejonių, tai naujos kartos „Didysis Lebovskis“ (angl. „The Big Lebowski“), kuriame netrūksta charizmatiškų personažų, pokalbių apie visokius niekus ir aišku N-18 scenų. O ką jau kalbėti apie garso takelį, meninį apipavidalinimą ir dekoracijas, sugebėjusias pakerėti savo netipiniais sprendimais. Vienintelė filmo bėda – jis vienkartinio naudojimo, kaip ir žolė, kurią rūkė „Mėnulio šuo“. 7/10
31. „Trys veidai“ (angl. „Three Faces“), rež. Jafar Panahi
Dar vienas pseudo dokumentinis filmas iš Irano kino meistro Jafaro Panahi, kuriame šįkart režisierius pabandė panagrinėti moters vietą šou versle per šios šalies konservatyvių gyventojų prizmę. Gavosi dvejopas įspūdis. Pirmiausia, juosta nurodo į visas visuomenės daromas klaidas, kurios vienaip ar kitaip priverčia moteris jaustis paniekintomis, net jeigu ir tos sugeba gyvenime pasiekti aukštumas. Antra – filmas kaip ir kiti jo darbai nėra iki galo dramaturgiškai išdirbtas. Tiesiog tai dar vienas pasivažinėjimas po šalies vietoves, kuriose žmonės gyvena savo gyvenimus nekreipdami dėmesio į jau seniai atėjusį XXI amžių. Bet verta paminėti, jog intriga šiame filme išties gera. Vien dėl to jis žiūrisi įtemptai ir nenuobodžiai. 7/10
32. „Praradimų miestai“ (angl. „Cities of Last Things“), rež. Wi Ding Ho
Futuristiškai pateikta netolima ateitis šiame filme atrodo taip, lyg už juostos pastatymą atsakingas būtų koks nors pradedantis režisierius, kuris negavo reikiamo finansavimo. Tačiau tai nėra taip blogai kaip gali nuskambėti. Tikrai ne. Filmas nors ir grubiu, bet itin maloniu būdu sugeba mums parodyti ateities policijos darbo specifiką, kuri skiriasi kaip diena ir naktis su tuo darbu, kurį atlieka šiuolaikiniai pareigūnai. Prie to dar prisideda nebloga detektyvinė istorija ir „oldskuliniu“ stiliumi nufilmuotas vaizdas. Tas paperka. 6,5/10
33. „Pradžia“ (angl. „Genesis“), rež. Philippe Lesage
Filme yra gvildenama viena tema – meilė. Ir meilė čia yra pateikta trimis skirtingais pavyzdžiais kaip nekaltai atrodanti pirmoji meilė, skaudi ir daug streso atnešanti meilė bei sunkiai priimama visuomenės netradicinė meilė. Būtent dėl to pats filmas tampa panašus į muilo operą arba kokį nors jaunimui skirtą kelių epizodų serialą, kuriame nuodugniai yra pristatoma pati problema, herojai, kuriems tenka su ja dorotis, bei sprendimas, kuris ne visada sugeba suteikti ryškų atsakymą į užduodamus klausimus. Filmas jaunatviškas ir dėl savo estetikos žavus akims, todėl jį bežiūrint nebus tikrai nejauku arba nuobodu. 7/10
34. „Kol neatėjo speigas“ (angl. „Before the Frost“), rež. Michael Noer
Niūriai tikroviškas ir purvinas vesterno stiliaus danų kino projektas, kuris kaip ir amerikiečių filmai sugebėjo parodyti labai tamsų XXI amžiaus pabaigos laikotarpį, kai žmonių gyvybė buvo nieko verta, o tėvo meilė dukrai buvo lygi keliems šlamantiems. Bet nors tema ir nėra itin šviesi, filmas žiūrisi įdomiai, nes jame netrūksta geros intrigos, kuri iki pat finalo nėra atskleidžiama. Prie visko dar pridėkime itin kokybišką techninę pusę bei puikią aktorių vaidybą ir gausis dėmesio vertas reginys kino salėje. 7,5/10
35. „Išgyventi vasarą“ (angl. „Summer Survivors“), rež. Marija Kavtaradze
Taip, tai iš pirmo žvilgsnio dar vienas depresyvus ir slegiantis lietuviškas filmas, kuris kaip nebūtų keista, neužknisa savo nuobodžiai vystoma istorija. Filmas pateiktas iš jaunatviškos, o ne pseudointelektualios senų pirdžių perspektyvos, dėl to stebint šią prasmingą istoriją nesinori pasikarti, o su dideliu malonumu laukti tolimesnių siužetinės linijos posūkių. Puiki jaunų aktorių vaidyba, solidi režisūra ir, aišku, be galo kokybiška techninė pusė – tai tik maža dalis to, ką šis nuostabus filmas sugeba padovanoti kiekvienam žiūrovui. 9/10
36. „Pasaulis priklauso tau“ (angl. „The World Is Yours“), rež. Romain Gavras
Gudriai susuktos kriminalinės komedijos, bandančios mėgdžioti pirmuosius Guy‘aus Ritchie‘io filmus, nėra tokia ir didelė retenybė kino padangėje. Kiekvienais metais tokių filmų yra ir jie dažniausiai yra niekam tikę. Šis filmas tokiems projektams nepriklauso, bet tai irgi nėra labai aukštas pilotažas, o standartinis pasakojimas apie kvailus ir dažnai absurdiškus sprendimus darančius banditus. Gražūs ir saulės papuošti vaizdai, neblogi personažai ir daug įvairiausių klišių, susijusių su britais ir prancūzais, leidžia pakankamai smagiai praleisti pusantros valandos kine. Deja, bet ši patirtis su šia istorija yra vienkartinė. 6,5/10
37. „Ilga dienos kelionė į naktį“ (angl. „Long Day‘s Journey Into Night“), rež. Bi Gan
Šis filmas – tai vizualiai graži kelionė į nakties nuotykius, kurie gali užsukti galvą kiekvienam nuodėmės nevengiančiam žmogui. Todėl ši detektyvinė istorija sugeba nuo pradžios įtraukti į rodomą veiksmą ir iš lėto paaiškinti kas vyksta aplinkui. Pasakojimo stilistika primena senąsias „film noir“ juostas, kurios šiuolaikiniam žiūrovui bus per sunkios, todėl ir šis filmas gali daug kam pasirodyti pernelyg nuobodus ir gal net sunkiai suvokiamas dėl jame pateiktų neryškių detalių. Bet toks, matyt, ir buvo režisieriaus tikslas, kuris norėjo, kad žiūrovas pats savo galvoje sudėliotų kiekvieną jo numestą detalę. 8/10
38. „Dvilypiai gyvenimai“ (angl. „Non-Fiction“), rež. Olivier Assayas
Woody Alleno filmams būdingu stiliumi sukurtas pasakojimas, kuris ne tik įtraukia į intrigų kupiną vienos draugų kompanijos gyvenimą, bet ir leidžia iš itin aiškios perspektyvos pamatyti tam tikras kai kurių veiksmų pasekmes, kurias daugelis iš mūsų daro beveik kiekvieną dieną. Daug dialogų apie meną, politiką, gyvenimo siekius ir santykius tampa svarbiausiu šios istorijos akcentu, kuri vystosi ne tik lengvai, bet ir nenuobodžiai atsižvelgus į tai, jog beveik visas juostos veiksmas vyksta uždarose patalpose. 6,5/10
39. „Palaikink mane“ (angl. „Likemeback“), rež. Leonardo Guerra Seragnolli
Vasara alsuojantis ir puikiai pašiepiantis šiuolaikinį nuo socialinių tinklų priklausomą žmogų filmas sugeba pateikti šią istoriją per trijų skirtingų merginų prizmę. Būtent todėl stebint jas ekrane mes galime jomis ne tik žavėtis, bet net po kai kurio laiko jų nuoširdžiai neapkęsti. Tokie siužetinės linijos vingiai pavertė šį iš pirmo žvilgsnio nuobodžiai ir monotoniškai atrodantį filmą į prasmingą dramą, kuri sugeba parodyti mums, kokia yra priklausomybės kaina ir kas yra svarbiau – artimi žmonės ar nepažįstami, kurie seka tavo gyvenimą ir jį vertina „laikais“. 6/10
40. „Andželo istorija“ (angl. „Angelo“), rež. Markus Schleinzer
Padalytas į tris skyrius, filmas pasakoja apie juodaodžio berniuko kelionę iš Afrikos į Europos karalių rūmus ir jo ne itin šviesiai pasibaigusį gyvenimo kelią. Tai labai keistas ir kinematografiškai gražus projektas, kuriame buvo nagrinėjamos XVIII amžiaus aukštuomenės gyvenimo tendencijos ir žmonių noras pažinti tai, kas jiems atrodė nepasiekiama. Ir viskas, aišku, per pagrindinio herojaus prizmę, kuris tapo tam tikru iki galo neišsivysčiusios Europos simboliu. Vien už rasizmo ir vakarietiškų pažiūrų temas galima šiai juostai skirti kelis balus. 7/10
41. „Medžiojant mafiją“ (angl. „Shooting Mafia“), rež. Kim Longinotto
Puikiai nufilmuotas dokumentinis filmas tiems, kurie žiūrėdami romantizuotus filmus apie „Cosa Nostra“ žavisi šia kriminaline organizacija ir galvoja, kad kaip faina būtų turėti tokią valdžią kaip Sicilijoje gyvenantys mafijozai. Deja, šis filmas parodo visai kitokią šių banditų pusę, kurios veikla priverčia paprastus ir nieko dėtus žmones kentėti dėl kažkieno užgaidų ir noro valdyti gatves. Juostoje taip pat nuodugniai yra pristatoma ir mafijozus bei kitus nusikaltėlius fotografavusi Letizia Battaglia ir jos gyvenimo kelias bei keli itin rimti teismo procesai, kurie buvo nukreipti prieš galingiausius nusikalstamo pasaulio autoritetus. Visumoje, gavosi stipri ir jaudinanti dokumentika, kuri privers žiūrėti į mafiją visai kitaip nei žiūrint „Gerus vyrukus“ (angl. „Goodfellas“) ar „Krikštatėvį“ (angl. „The Godfather“). 8,5/10
42. „Putino liudininkai“ (angl. „Putin‘s Witnesses“), rež. Vitaly Mansky
Nepatogi ir itin buitiška dokumentika apie vieno galingiausio ir paslaptingiausio šių dienų pasaulio lyderio Vladimiro Putino kelią į valdžią – pradedant Boriso Jelcino atsistatydinimu ir baigiant naujai išrinkto prezidento galios augimu. Filme yra nemažai detalių, kurios parodo, koks iš tiesų yra Vladimiras Putinas ir kokį įtikinimo talentą jis turi. Tai ne vien juosta apie jo prezidentavimo užkulisius ir kelią į aukščiausią politikos lygą, bet pasakojimas apie gudrų manipuliatoriu, sugebėjusį savo charizma papirkti milijonus šalies žmonių. 7/10
43. „#Moters malonumas“ (angl. „#Female Pleasure“), rež. Barbara Miller
Gyvenant XXI a. moteris ne visur gali jaustis laisvai, mylėti ir aišku patirti malonumą. Ir būtent apie tai yra ši puiki ir aišku labai drąsi juosta, kuri įdomiai ir pažindinančiai pristato moters rolę skirtingų kultūrų ir šalių visuomenėse. Čia kalbama apie žydų ortodokses, Indijos moteris bei Afrikoje gyvenančias ir žvėriškus dalykus patiriančias moteris, kurios dar vaikystėje būna apipjaustomos. Skaudus, bet itin teisingas kino projektas, kuris iš dalies privers pasibaisėti ir kartu pasidžiaugti, jog Europoje moteris turi pilną teisę į laimę ir malonumą. 8/10
44. „Netikėta meilė“ (angl. „An Unexpected Love“), rež. Juan Vera
Kas sakė, kad tikra meilė gali ateiti tik pas jaunus žmones ir tik jie gali ja pilnavertiškai džiaugtis? Šis filmas yra būtent apie tai, kaip santykių krizę išgyvenantys žmonės sugeba priimti susiklosčiusią ir jų šeimai nepalankią situaciją bei bendrai išspręsti visus nesutarimus, net jeigu tam prireiktų ir trejų metų. Filmas tuo ir žavi, jog jame yra labai paprastai ir suprantamai kiekvienam parodyti itin normalūs ir sveiki išsiskyrusios poros santykiai bei jų savęs ieškojimas kitų partnerių glėbyje. Brandus, nuotaikingas ir itin pamokantis pasakojimas, kuris privers kino salėje maloniai praleisti dvi gyvenimo valandas. 8/10
45. „Degantis“ (angl. „Burning“), rež. Lee Chang-dong
Kas jau kas, bet Pietų Korėjos filmų kūrėjai visuomet sugeba nustebinti įvairiais trileriais bei tamsiomis detektyvinėmis istorijomis. Šičia yra taip pat. Haruki Murakami literatūrinio kūrinio motyvais paremta istorija nukelia mus į trijų žmonių gyvenimus, kurie po tarpusavio pažinties tampa visai kitokiais nei buvo. Pirmoji filmo pusė stebina meilės apraiška, kai antroji – užsukto siužeto detektyvine siužetine linija, kuri neišaiškėja iki pat finalinės scenos. Stiprus, prasmingas ir labai stilingai nufilmuotas darbas, kuris, be jokių abejonių ,tampa vienu geriausių 2018 m. filmu. 9,5/10
Pirmąją apžvalgos dalį galite rasti čia.