„Kasmet organizuodami ankstyvojo kino festivalį, filmus programai medžiojame per visos Europos, o kartais ir dar tolimesnes kino paveldo organizacijas – sinematekas, archyvus. Matome, kiek daug spragų jose rusena, ir kiek daug vertingų kino archyvų kasmet prarandame. Tai ir paskatino festivalio metu ne tik žiūrėti išlikusius filmus, kol jie dar yra, bet ir burti profesionalų bendruomenę, keliant klausimą, kaip išsaugoti daugiau“ – pranešime žiniasklaidai cituojamas archyvaras, vienas iš „Pirmosios bangos“ organizatorių Aleksas Gilaitis.
Nepopuliarūs lobynai
Pasak Alekso Gilaičio, pasaulyje kasmet prarandama kilometrai kino juostų ir juose įrašytų praeities lobynų – vienos sunyksta dėl netinkamo saugojimo, kitos nepraeina saugotinų kūrinių atrankos. Tam tikro žanro ar formato filmai dažnai būna prioretizuojami, stumiant visus likusius į archyvo kampą.
Pavyzdžiui, ankstyvoji erotika vertinama kaip komerciškai pasiteisinęs žanras. Ko gero, dėl itin trumpo metro, primityvumo ir daug kuratorių pastangų reikalaujančio formato. Būtent apie tai konferencijoje plačiau papasakos Prancūzų sinematekos sklaidos kuratorė Emilie Cauquy.
Taip pat konferencijoje organizatoriai kvies susipažinti su Uzbekistano nebylaus kino istorija. Pažintį bus galima pratęsti ir specialiai šios kilmės kinui skirtuose „Pirmosios bangos“ seansuose.
Saugoti negalima išmesti – kur dedame kablelį?
Kiekvienos šalies kino archyvai ir sinematekos veikia pagal savitus kino paveldosaugos įstatymus ir principus. Neretai, kaip ir Lietuvoje, prioritetas teikiamas nacionaliniam kinui, paliekant visas kitas šalyje rodomas kino kopijas po „ne-paveldo“ skraiste. Tačiau nacionalinio kino apibrėžimas nėra tarptautinis, ir jo interpretacija kiekvienoje šalyje skiriasi.
Konferencijos metu istorikas Audrius Dambrauskas pakels tarpukario lietuvių kino archyvus ir pabandys atsakyti, kodėl jo turime taip nedaug. Tuo tarpu Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas primins apie pirmuosius Lietuvos kinematografus ir elektrifikaciją, bei kokią reikšmę kino paveldui turėjo šis naujas kino eros etapas.
Aleksas Gilaitis papasakos apie laikus iki skaitmeninių kino teatrų ir bandys paaiškinti kino juostų kelionių maršrutus Lietuvoje, o kino ir medijų istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė kartu su istoriku Juozapu Paškausku į ankstyvąjį Lietuvos kiną žvelgs per globalumo prizmę. Apie savo šalies kino paveldo praktiką taip pat papasakos Kino istorikas iš Čekijos Radomir D. Kokeš.
Konferencija yra nemokama ir atvira visiems. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ rengiamas satelitinis festivalis „Pirmoji banga“ rugsėjo 16–19 dienomis žiūrovų lauks Vilniaus kino centre „Skalvija“. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos.