Pagrindinių pasaulio kino festivalių koncentratas – vienuolika filmų – bus pristatyti savaitės trukmės programoje. Žiūrovai pamatys mylimų režisierių, tokių kaip François Ozonas, Rubenas Östlundas, filmus, sinefilų simpatijas ir apdovanojimus pelniusias juostas.
„Siekdami parodyti aktualiausius šių metų kino sezono filmus, atspindinčius šiuolaikinio kino aktualijas, antrus metus organizuojame kino programą. Daugumą kūrinių programoje bus galima pamatyti pirmiau nei jų premjeros įvyks filmų sukūrimo šalyse“, – apie kino programą pasakoja jos sudarytoja Giedrė Krikščiūnaitė, daugiau nei 10 metų Lietuvoje rodanti festivalinius filmus.
Pavadinimas „Lokys, liūtas ir šakelė“ su šypsena referuoja į trijų pagrindinių festivalių – Berlyno, Venecijos ir Kanų – prizus.
„Pagrindiniai kino festivaliai iš tūkstančių jiems pateiktų filmų atrenka apie du šimtus. Iš tų kelių šimtų mes parenkame vienetus, galima sakyti, kad mūsų programa – dvigubos selekcijos. Taip suformuojama aukštos meninės kokybės, šiuolaikinės kino kalbos ir stipraus poveikio programa. Filmas turi sukelti jausmus, priversti jį įsimylėti“, – apie filmų atrankos kriterijus pasakoja G. Krikščiūnaitė.
Kanų prizininkai
Spalio pradžioje bus pristatyti keturi Kanų kino festivalio laimėtojai – pagrindinį prizą Auksinę palmės šakelę pelniusi Rubeno Östlundo satyra „Liūdesio trikampis“, Didžiojo prizo laureatas Luko Dhonto „Arti“, Tariko Saleho už geriausią scenarijų apdovanotas „Kairo sąmokslas“ bei Ali Abbasi „Šventasis voras“, kuris Zarai Amir-Ebrahimi atnešė geriausios aktorės prizą.
R. Östlundas šiemet antrą kartą pelnė Kanų Auksinę šakelę, pirmąją 2017 m. gavo už filmą „Kvadratas“. Naujame kūrinyje režisierius tai, kas instagramiška, paverčia pragariška. Į glamūrinį kruizą susirenka uberturtuoliai, gražuolė manekenė ir jos deimantinis vaikinas. Prabangiai jachtai nuskendus ir daliai šios kompanijos išsigelbėjus negyvenamoje saloje, vaidmenys socialinėje hierarchijoje apsiverčia aukštyn kojom.
Ryški šių metų tendencija – Vakaruose gyvenantys režisieriai gilinasi į savo šaknis ir kuria filmus apie šalis už Europos sienų. Politinis detektyvas „Kairo sąmokslas“ vaizduoja jauno protingo žmogaus kovą prieš aukščiausius valdžios ir religijos sluoksnius Egipte, o kriminalinis trileris „Šventasis voras“ pasakoja apie prostitučių žudiką dvasinės Irano sostinės gatvėse. Abiejų filmų režisieriai gyvena ir kuria Skandinavijoje. Prancūzijoje gyvenantis Davy Chou žvelgia dar toliau. Jo filmas „Sugrįžimas į Seulą“ nukelia į Pietų Korėją ir pasakoja apie ten atvykusią dvidešimt penkerių Fredi, kuri vos gimusi buvo įvaikinta Prancūzijoje.
Lietuvos žiūrovams dėl ankstesnio savo kūrinio „Adomas“ pažįstama režisierė Maryam Touzani pasakoja jaukią šeimos istoriją Maroke. Į sąžiningumo, ištikimybės ir intymių susitarimų tarp žmonių klausimus besigilinantis filmas „Žydrasis kaftanas“ Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pelnė kritikų prizą „Fipresci“.
Portugalo João Pedro Rodrigueso filmas „Žaltvykslė“ – tikra provokacija, skirta drąsiems ir laisviems žiūrovams. Šioje muzikinėje erotinėje komedijoje su mokslinės ir maginės fantastikos elementais draugiškai pajuokiamos šiandien eskaluojamos temos: klasinis ir rasinis antagonizmas, klimato kaita, LGBT klausimai. Kaip žaltvykslė – vaiduokliška pelkių ugnelė – paklaidina keliautojus, taip ir šis filmas gali suerzinti pernelyg rimtai nusiteikusius.
Prieš keletą metų festivalinio kino gerbėjus sužavėjusio jauno belgų režisieriaus Luko Dhonto naujas filmas „Arti“ pasirinktas kino programos atidarymo filmu. Ypatingos gerumo ir šviesos atmosferos kupiname filme pasakojama apie itin sudėtingą ir jautrų laiką žmogaus gyvenime – žengimą iš vaikystės į suaugusių pasaulį.
Kino meistrų kūriniai
Stebinti publikos nesiliaujantis prancūzų režisierius François Ozonas naujuoju savo filmu atiduoda duoklę vokiečių kino provokatoriui Raineriui Werneriui Fassbinderiui. Berlyno kino festivalyje jis pateikė naują – sodrią, pikantišką ir itin stilingą – klasika tapusio filmo „Karčios Petros fon Kant ašaros“ versiją. Ryškiomis spalvomis nutapyta teatrališka melodrama vilioja pasinerti į geismo ir grožio spektaklį. Žiūrovų, nemačiusių filmo originalo, laukia svaiginanti meilės geometrija ir retro pulsuojanti estetika, o su R. W. Fassbinderio kūryba pažįstami sinefilai išvys dekonstruotą vokiečių kino meistro šedevrą ir pasijus lyg tuo pat metu žiūrėtų du skirtingus, vienas su kitu flirtuojančius filmus.
Kanadiečio Denis Côté filmai Lietuvos kino festivalių lankytojams taip pat puikiai pažįstami. Berlinalėje pristatytame, 16 mm juostoje nufilmuotame filme „Tokia ta vasara“ jis nagrinėja delikačią temą – priklausomybę nuo sekso. Trys jaunos moterys kelioms savaitėms užsidaro gamtos apsuptyje, kur su terapeute dalinasi savo patirtimis. Režisierius nemoralizuodamas tyrinėja intymumo, seksualinės tapatybės bei skirtingų artumo formų ribas.
Austrijos kino meistras Ulrichas Seidlas žinomas dėl ironiško dokumentinio stiliaus. Kino programoje „Lokys, liūtas ir šakelė“ bus parodytas Berlinalėje pristatytas filmas „Riminis“, pasakojantis apie pagyvenusį estrados dainininką, linksminantį ne sezono metu į Italiją atvažiavusias vokiečių turistes.
Ką tik po premjeros Venecijoje
Rugsėjo 10 d. pasibaigusio Venecijos kino festivalio programoje pristatytas Filipinų režisieriaus Lav Diazo „Kai bangos išnyks“ spės laiku atvykti pas „Lokį, liūtą ir šakelę“. L. Diazas – daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs kino meistras, kuriam būdingas unikalus braižas: nepaprastai kinematografiškais kadrais kalbėti apie sudėtingą savo šalies istoriją. Šiuo atveju narpliojama moralinė dilema – ar po tarnystės kruvinam režimui įmanoma gyventi toliau? Šiame 16 mm juostoje nufilmuoto film noir stiliaus filme groteskiškai niūriai (o kartais – netikėtai juokingai) pasakojama detektyvinė dviejų policininkų – mokytojo ir mokinio – draugystės bei keršto istorija.
Kino programa „Lokys, liūtas ir šakelė“ vyks spalio 4–9 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje.