Dainų šventė – paliečia kiekvieno lietuvio sielos dalį
Konferencijoje dalyvavęs Kultūros ministras Simonas Kairys atkreipė dėmesį, kad kalbama apie reikšmingą laikotarpį, kuris apima ir valstybingumo kūrėjus. Anot ministro, tradicija, papročiai šičia gražiai sutampa su moderniu požiūriu.
„Matau, kaip šventė paliečia kiekvieno lietuvio sielos dalį, tai yra identiteto klausimas. Ne tik didžiuojamės patys, – ne veltui yra UNESCO sąraše. Artėja šimtmetis, vis labiau užvaldys šventės nuojauta. Seime keitėme Dainų šventės įstatymą, tačiau norėtųsi, kad ši šventė būtų natūraliai suvokta, išjausta, mažiau kalbama apie strategijas“, – sakė S. Kairys.
Apjungs mažus miestelius ir sostinę
Dainų šventės 2024 vadovas Saulius Liausa juokaudamas sakė, kad vos vienai šventei pasibaigus – prasidėjo kita.
„Ilgas, aktyvus laikas, apima didelį dalį visuomenės, apjungia ir mažus miestelius, ir sostinę, – tas didelis procesas atspindi mūsų gyvenimą, Dainų švenčių tradiciją – procesas stipriai įsibėgėjęs. Šventė apima daug sričių kūrėjų – dailininkų, kompozitorių...“, – pažymėjo S. Liausa ir pridūrė, kad procesas šiuo metu dėliojasi į etapus.
Pati šventė, S. Liausa tęsė, sudaro 14 didelių renginių: „Kaip ir kiekviena šventė – prasidės Kaune, vėliau renginiai kelsis į Vilnių.“
Ne tik sakrali šventė, bet ir masiška
Dainų šventės renginių režisierius Dalius Abaris samprotavo, kad dainų šventėje neturėtų jaustis režisieriaus ranka, nes tai – visų žmonių šventė.
„Ją kuria žmonės, svarbu suvokti, kiek yra tame sakralumo ir masiškumo“, – pažymėjo S. Liausa ir pridūrė, kad šimtmečio vakaro daugiau detalių negalintys atskleisti, nes scenarijus dar dėliojasi.
Dainų šventės renginių dramaturgas Mindaugas Nastaravičius pažymėjo, kad šventėje dalyvaus ne tik 35 tūkst. dalyvių, bet ir tiek pat istorijų, ateinančių iš atminties.
Kad giria žaliuotų...
Kaip pažymėjo dramaturgas, šventės šūkis „Kad giria žaliuotų“ šiandien dar kitaip skamba karo kontekste.
„Tomis aplinkybėmis keli klausimą, kaip siūlyti idėjas, scenarijus... Nežinia, kaip skambės mūsų dainos, kai už tūkstančių kilometrų tos girios plaukia kartu su paukščių lizdais... Šis šūkis apie tradiciją ir mūsų gyvybę, kuri ją išsaugo, kuri kovojo už laisvę“, – sakė M. Nastaravičius.
Tai, pasak M. Nastaravičiaus, mūsų sąmoningumo tema: „Apmąstyti senelių ir tėvų kartą, kuri dalyvavo ir okupacijos metais, tą laikotarpį suvokti kaip šitos šventės dalį, kurios negalima suskliausti, pažvelgti kaip į visuomenės tradiciją.“
Dainų dienos Kaune meno vadovė Danguolė Beinarytė atviravo, kad atskiriems miestams buvo neįmanoma parengti atskiros programos.
„Po pandemijos visi sunkiai išsiklibina, bet bandysime rezultatą pasiekti. Kiekviena šventė gali atnešti naują tradiciją, svarbu, kad būtų ugdoma“, – sakė ji.
Baigiamasis šventės akordas nuskambės liepos 6-ąją.