Praeinančių gyvenimų kaitoj
„Vilnius nėra mano poetinė vizija. Vilnius yra mano kasdienybė, mano laikas, mano nervai. Mano buvimo šioje žemėje vieta. Arba, jeigu tiksliau – aš pati esu istorijos, tautų, kartų grūsty, besikeičiančioj žmonių minioj, praeinančių gyvenimų kaitoj, aš pati esu laikina Vilniaus detalė jo visumoj, jo įvairovėj ir tąsoj, išgyvenanti šios akimirkos stebuklą. Neturėjau tikslo rašyti apie Vilnių, jo dvasia prasiveržė eilėraščiuose savaime“, – yra atviravusi poetė J. Vaičiūnaitė.
2021 metais Vilnius paskelbtas UNESCO literatūros miestu. Taip įteisinta čia kuriamos literatūros ir čia vyraujančios architektūros dermė: miesto architektūros, miesto dvasios poveikis literatūrai, arba literatūros sąskambiai su architektūra.