Povilas Gaidys gimė 1937 m. Subačiuje, Kupiškio rajone, bet didžiąją gyvenimo dalį praleido Klaipėdoje, į ją atvyko 1963 m. po režisūros studijų Maskvos Lunačiarskio teatro Meno institute. Prieš tai metus praleido Marijampolės dramos teatre, bet jį uždarius aktoriai buvo perkelti į Klaipėdos dramos teatrą.
1963 m. buvo paskirtas Klaipėdos dramos teatro vyriausiuoju režisieriumi, ėjo šias pareigas trisdešimt penkerius metus. 1998–2001 m. dirbo šio teatro vadovu, o 2001–2016 m. buvo paskirtas teatro meno vadovu.
Režisierius per savo gyvenimą yra sukūręs per 80 spektaklių, be Klaipėdos yra režisavęs Vilniaus valstybiniame operos ir baleto teatre, Šiaulių dramos teatre, Valstybiniame jaunimo teatre, Sankt Peterburge, Čikagos lietuvių teatre (JAV). Jo spektaklių tarpe ir pagal J. Marcinkevičiaus dramų trilogiją kurti „Mindaugas“ (1969 m.), „Mažvydas“ (1976 m.), „Katedra“ (1980 m.), pagal B. Sruogą „Milžino paunksmė“ (1974 m.), pagal A. Kopkovą „Dramblys“ (1977 m.), pagal K. Sają „Žemaičių piemuo“ (1988 m.). Paskutinieji Klaipėdos dramos teatre kurti spektakliai – drama „Elzės žemė“ (2017 m. pagal J. Pulinovič) bei 2019 m. kurta komedija „Paradas“ (pagal A. Galin).
Povilas Gaidys buvo ne tik režisierius, bet ir aktorius – sukūrė eilę vaidmenų kine ir teatre.
Nuo 1971 m. Povilas Gaidys dėstė režisūros pagrindus buvusiuose Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, Klaipėdos universiteto Menų fakultete, buvo šios aukštosios mokyklos docentas.
Už kūrybos indėlį į teatro meną ir viso gyvenimo nuopelnus Povilas Gaidys 2014 m. buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2005 m. pagerbtas Klaipėdos kultūros magistro titulu, 2002 m. jam buvo įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius. 1997 m. Povilui Gaidžiui buvo įteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės premija.
1979 m. režisieriui paskirta Respublikinė premija už Just. Marcinkevičiaus „Mindaugo“, V. Višnevskio „Optimistinės tragedijos“, V. Majakovskio „Pirties“ ir M. Gorkio „Dugne“ pastatymus.