Klaipėdai siuntė linkėjimus
Pasiruošimas oratorijos premjerai vyko Karlskronos aikštėje, kur visų susidomėjusių laukė edukacinis renginys-susitikimas „Mano palinkėjimas Klaipėdai“. Čia kiekvienas galėjo ne tik išsakyti savo mintis miesto jubiliejaus proga, nusifotografuoti specialiai šiai datai skirtame rėmelyje ir išsisaugoti atminimui ypatingą nuotrauką, dalyvauti improvizacijos mušamaisiais instrumentais pamokėlėje su Linu Švirinu, bet ir pabendrauti su oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ libreto autoriumi, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresniuoju br. Sigitu Benediktu Jurčiu OFM.
Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias.
Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), bendradarbiaudamas su partneriais, surengė teatralizuotą programą, kurios metu pakartota vyskupo Heinricho ir brolių pranciškonų kelionė senosios Klaipėdos piliavietės link.
Eitynės sujungė visus susidomėjusius
Teatralizuotose eitynėse, simboliškai atkartojančiose Kuršo vyskupo ir jo palydos kelionę, dalyvavo Klaipėdoje šiuo metu reziduojantys broliai pranciškonai, KVMT artistai, bendruomenės nariai ir visi panorę prisijungti miesto gyventojai bei svečiai. Artėjant prie piliavietės, nuo pylimų jiems atitarė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro muzikantai.
Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje svečių atvykimą vainikavo teatralizuota oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, sukurta kompozitoriaus, brolio pranciškono pasauliečio Alvido Jeronimo Remesos OFS ir libreto autoriaus br. Sigito Benedikto Jurčio OFM. Oratorijos finale miesto įkūrėjo, pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo, testamentą skaitė br. Astijus Kungys OFM.
Premjerai pagrindinius oratorijos veikėjų vaidmenis parengė Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė) ir kiti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), epizodinį karo našlaičio vaidmenį atliko Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ narys Arijus Agurkis. Jiems akompanavo KVMT simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupė, diriguojama vyriausiojo dirigento ir muzikos vadovo Tomo Ambrozaičio. Solines instrumentines partijas atliko Pranas Narušis (birbynė), Rasa Šimelionytė (smuikas) ir Margarita Filipova (violončelė). Oratorijos kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė.
Iš meilės miestui
„Oratorija, susidedanti iš įžangos ir septynių dalių, parašyta simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui. Tarp pagrindinių jos veikėjų – Kuršo vyskupo Heinricho ir pilies komtūro Eberhardo iš Zaino – yra ir Mėmelė. Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos bet pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją“, – apie savo naujausią kūrinį pasakojo kompozitorius.
„Vyskupas ir choras čia atlieka pasakotojo vaidmenį, jie atstovauja dangiškajam pradui. Tai idėjos skleidėjai, žemės dvasiniai kerėtojai, stichijų valdovai, žinios nešėjai. Mėmelė ir Magistras žymi vyro ir moters susitikimą, kaip pirmapradį žmonijos kūrimo etapą, žemės ir kūrėjo susitikimą. Ji – moteris, upė, gamta, meilė. Jis – vyras, karžygys, svajotojas, drąsa. Tai dviejų gyvasties formų susitikimas ir pasišventimas būti kartu, kuriant, statant savo meilės pilį – Klaipėdos miestą. Ši oratorija – tai muzikinė-poetinė kompozicija apie miesto sukūrimą. Joje pagrindine tema tampa drąsa turėti viziją ir ryžtas ją įgyvendinti. Taip gimė miesto idėja, taip mes turime ją reprezentuoti savo darbais“, – pasakojo oratorijos teatralizuotam pastatymui vadovavusi klaipėdietė režisierė Rūta Bunikytė.