Klaipėdos kultūrininkus papiktino naujos valdžios sprendimai: vieni į kitus žiūri kaip į vagis

Klaipėdos kultūros politikos pokyčiai nemaloniai nustebino kultūrininkų bendruomenę, ypač – nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovus. Tačiau šis kultūros laukui nepalankus nuokrypis, bendruomenė pabrėžia, neatsirado ką tik. Nauja kultūros projektų vertinimo tvarka jau kurį laiką kelia sąmyšį. Dėl paraiškų teikimo terminų sudėtinga tęsti pradėtus projektus, o naujiena, kad komisijoje esą tebus vienas NVO atstovas sukėlė klausimų dėl finansavimo schemos skaidrumo. Tačiau Klaipėdos vicemerė ramina: Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė dar nepatvirtinta, o reformomis norima stiprinti ir palaikyti didžiąją dalį kūrėjų, o ne kaip esą buvo iki šiol – tik kai kuriuos.

Po to, kai pasirodė viešas interviu LRT Klasikos radijuje su Klaipėdos vicemere Lina Šukyte-Korsake, papasakojusia apie naująjį kultūros projektų vertinimą uostamiestyje sureagavo ir Kultūros ministras S. Kairys, socialinėje erdvėje parašęs, kad „labai blogai, jei savivaldybės pradės matyti kultūrą tik kaip didžiąsias miesto šventes ir renginius.“ Tuomet, anot S. Kairio, nelieka jokių šansų išsilaikyti NVO ir atskiriems menininkams, kuriems savivaldybės parama būna itin reikšminga. Savo ruožtu L. Šukytė-Korsakė „Delfi“ pabrėžė, kad „yra labai svarbu užtikrinti balansą tarp biudžetinio ir nevyriausybinio sektoriaus finansavimo“.

Reformoms pasirinko kultūros sritį

Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdoje ir asociacijos „Menų zona“ vadovas Darius Vaičekauskas sakė, kad pokyčiai dirbantiems Klaipėdos kultūros lauke žinomi ne iš minėto pokalbio su vicemere – jau praėjusių metų pabaigoje tapo aišku, kad nauja valdžia aktyviai pradėjo savo darbą, reformoms pasirinkusi būtent kultūros sritį.

„Visos reformos sveikintinos, bet situacija tokia, kad praėjusių metų pabaigoje tapo aišku: konkursai vėluoja dėl kultūros projektų finansavimo, o mums, kultūrininkams, kurie rengiame projektus, organizuojame, savaime suprantama, labai svarbus laikas ir planavimas. Finansavimo konkursai buvo paskelbti pačioje gruodžio pabaigoje, prieš pat Kalėdas – buvo aišku, kad iki sausio 30 d. – vadinamasis deadline'as. Pagal tvarką, savivaldybė turi 90 dienų, – tiek administraciniam, tiek projektų vertinimui, tiek projektų paskelbimui. Buvo aišku, kad tik gegužės pirmosiomis dienomis bus galima tikėtis rezultatų. Vien tai, aišku, neigiamas faktorius, nes toks planavimas visiškai nederamas. Ypač, kalbant apie nevyriausybinį sektorių, kuris pats jautriausias, nes biudžetinės įstaigos turi savo finansavimą, joms yra lengviau išgyventi. O mums, kaip nevyriausybinio sektoriaus atstovams – didžiulis pavojaus signalas“, – pirmuosius valdininkų žingsnius vertino D. Vaičekauskas.

Tamsus miškas

Pagal naujas tvarkas – nelieka ir trimečio projektų finansavimo. Tai, anot D. Vaičekausko, nėra gera praktika. „<...> Mūsų programa, vizualiųjų menų – jinai panaikinta, kaip ir kitos programos, apimančios teatrą, muziką, miesto šventes, didžiuosius festivalius – trimečio finansavimo nebėra. Pagal dabartinę, naują tvarką – paskelbtas vienmetis finansavimas, tačiau jo sąlygos (nežinau, kas formavo to naujo dokumento gaires) yra neprofesionaliai parengtos. Pavyzdžiui, vizualiųjų menų atstovai gavę finansavimą per metus turėtų surengti 12 parodų Klaipėdoje, 4 – užsienyje. 16 parodų – maksimalus finansavimas – 20 tūkstančių eurų. Po 1250 eurų vienai priemonei, įvertinant, kad yra ir administracinės išlaidos – lieka nedideli pinigėliai“, – analizavo pašnekovas.

Kultūrininkus glumina ir naujovė, kad kultūros projektai „turi užsidirbti“ – 5 proc. nuo paskirto finansavimo. „Vėlgi klausimas: jeigu rengiame moksleivių parodą, kaip ji gali užsidirbti pinigus? Ilgus metus esame partneriai su Kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmais, rengiame parodas, finansuojamas Klaipėdos savivaldybės. Bilietus pardavinėja biudžetinė įstaiga KKKC Parodų rūmai, mes kaip organizatoriai pinigų negauname; kaip mums dabar tuos pinigėlius iš biudžetinės įstaigos pasiimti? Toks visiškai neišaiškintas dalykas, tamsus miškas, <...> tuos klausimus iškelsime“, – savivaldybės pozicija stebėjosi D. Vaičekauskas.

Įtampa tarp NVO ir biudžetinių įstaigų – visada tvyrojo

Paklaustas, ar yra juntamas NVO supriešinimas su biudžetinėmis įstaigomis, D. Vaičekauskas pažymėjo, kad to nepavadintų konfliktu, bet tam tikra įtampa – visada tvyrojo.

„Apie tai kalbame – tiek savivaldos, tiek Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektų finansavimo lygmenimis. Kai esi NVO atstovas, mažos organizacijos dalyvis – konkuruoti su biudžetinėmis įstaigomis dažnai neįmanoma, o dažnai biudžetinių įstaigų yra pateikiami įspūdingi projektai, kurios turi visai kitus resursus, galimybes“, – sakė pašnekovas.

Dar vienas svarbus aspektas, anot D. Vaičekausko, naujos komisijos formavimas. „Tai, kad ją sudarys vien biudžetinių įstaigų specialistai, manyčiau, pažeidžia sveikos konkurencijos sąlygas. <...> Kaip girdėjome, bus tik vienas NVO atstovas, tarp kone keturiasdešimties narių – komisijoje ir darbo grupėje“, – visišką nesusipratimą įžvelgė jis ir pridūrė, kad tai „keista demokratija, įtartinas skaidrumas“.

Kultūrininkai – veltėdžiai?

Skleidžiamas naratyvas, kad kultūrininkai veltėdžiai, nuolat prašantys pinigų, nesugebantys patys užsidirbti, anot D. Vaičekausko, yra išdava to, kad visiškai nesuvokiamas kultūros įvairovės reikalingumas: „Didžiulė problema, kad verslo atstovai, kurie ateina vadovauti miestui, visiškai nesuvokia kultūros įvairovės. Kaip ir išgirdome iš pokalbio su vicemere – tik galiu konstatuoti, kad kultūra vertinama ir suprantama kaip masiniai renginiai, tokie kaip Jūros šventė. Kiti pavadinimai nebuvo įvardinti. Čia yra nesusivokimas pačioje kultūroje. Taip, yra masinė kultūra, renginiai, kurie miestui svarbūs, bet nematau problemų su jais Klaipėdoje – pritraukia minias žmonių, viskas tvarkoje. Bet yra ir kita kultūra, kartais vadinama aukštąja, elitine. NVO projektai, skirti žmonėms, kurie ieško kitokių kultūros formų – gilesnių, ne tokių paviršutiniškų.“

Žiūrima vieni į kitus kaip į vagis

Choreografė, šiuolaikinio šokio kūrėja ir propaguotoja Agnija Šeiko vylėsi, kad iki galo dar nėra žinoma, kaip viskas susiklostys – naujos tvarkos dar tik paskelbtos. Visgi, anot jos, iš viešumoje jau pasirodžiusios informacijos galima kelti klausimus, kodėl yra toks didžiulis nepasitikėjimas kultūros bendruomene.

„Suprantama, kad naujai atėję valdantieji bando išsiaiškinti, atrasti tam tikrus modelius. Man atrodo, čia sisteminė problema – nepasitikima buvusiais valdančiaisiais, žiūrima vieni į kitus kaip į vagis. Apskritai, tai didžiulė Lietuvos problema, iš to neišbrendame“, – globalesnį reiškinį įžvelgė A. Šeiko.

Paskutiniaisiais metais, A. Šeiko manymu, jau buvo gan sklandžiai atrasta kiek įmanoma skaidriausia sistema, remiamasi Europos praktika, LKT praktika.

„Buvo nepriklausomi ekspertai, depolitizuotas projektų vertinimas. Kitaip negali būti! Įvairiausių projektų pakliūdavo – vieni stipresni, kiti silpnesni, kažkas laimėjo, kažkas – pralaimėjo. Taip, konkursinė tvarka – nėra idealiausia, kol kas dar nėra atrasta kitokia. Bet Klaipėdoje buvo labai pažangi trimečio finansavimo sistema, kuri leido susikurti stiprioms NVO trupėms. Turint numatytas lėšas trejiems metams buvo įmanoma kurti kultūrinius projektus Klaipėdai, ir visai Lietuvai. Manau, tai buvo sveikintinas modelis, tai leido sukurti naujas darbo vietas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Keistas posūkis

Sudėtingiausia šitoje situacijoje, anot A. Šeiko, kad nėra suvokiama, kaip šiais laikais veikia kultūros sektorius.

„Trisdešimt metų Lietuvoje egzistuoja tiek biudžetinė kultūra, tiek NVO. Tai, kad naująją projektų vertinimo komisiją sudarys dauguma biudžetinių įstaigų specialistai ir tik vienas nepriklausomas NVO atstovas – keistas posūkis. Dar viena sisteminė problema, kad šokio biudžetinių įstaigų – neturime. Prisiminkime „Saulę ir jūrą“, pelniusią „Auksinį liūtą“ Venecijoje, Lietuvos sezono Prancūzijoje atstovus – jie priklauso NVO sektoriui. Vietoj priešinimo turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas, pasitikėjimas vieni kitais“, – kalbėjo A. Šeiko ir pridūrė, kad abiejuose laukuose dirba kultūrai atsidavę žmonės.

Pasaulinė praktika rodo, kad kultūra pasiskirsto skirtingais lygmenimis, juos sudaro ne tik patys didžiausi teatrai, filharmonijos, festivaliai, bet ir mažesnės struktūros, eksperimentinės organizacijos. Tik taip, anot pašnekovės, užtikrinama įvairovė.

„Kalbame apie laisvai mąstančio žmogaus auginimą, – šitas supriešinimas nėra teisingas. Galbūt reikia įsigilinimo, laiko. <...> Negalime numatyti eigos, kaip pasiskirstys finansavimas, bet, reikia suvokti, kad palikę tik pramogas, turėsime tik dalį kultūros... Negalime sakyti, kad Jūros šventė padengia visų poreikius, visą kultūros lauką“, – sakė A. Šeiko ir pabrėžė, kad toks pristatymas visuomenei, kad kultūros žmonės yra tie, kurie nuolat prašo pinigų, yra prašytojai – neteisingas, neįvertinama kultūrininkų sukurta pridėtinė vertė.

Kilęs mini skandalas – perdėtas

VšĮ Klaipėdos džiazo orkestro direktorius Kęstutis Sova komentuodamas susidariusią situaciją juokavo, pasitelkdamas liaudies išmintį: „nauja šluota savaip šluoja“.

„Kilęs mini skandalas, mano nuomone, perdėtas. Taip, galbūt nerimaujama, kad Klaipėdos kultūros laukas nukentės. Ne vienerius metus dirbu šitame lauke kaip NVO organizacijos vadovas. Jeigu NVO rimtai savo veiklą vykdo, sąžiningai pateisina lūkesčius, nusistatytus rodiklius, nemanau, kad reikėtų baimintis naujai atėjusių valdžios žmonių „remonto“. Tame mūsų kultūros lauke tikrai nebuvo viskas gerai, – įvairiausių situacijų būta. Tačiau nemanau, kad naujoji valdžia atėjo tam, kad sugriautų Klaipėdos kultūrą, toks yra pirminis mano nuomonės atspirties taškas“, – mano K. Sova.

Prieš tai dirbusi Kultūros ir meno taryba, kuri atliko patarėjo funkciją merui, savivaldybei, anot K. Sovos, taipogi nebuvo tobula.

„Vėlgi, iš mano kaip profesionalo pusės žvelgiant, toje taryboje profesionaliems muzikantams, atlikėjams, kūrėjams atstovavo pop kultūros žinomas prodiuseris... tai absurdas! <...> Atėjusieji į valdžią pasižiūrėjo pragmatiškai, ūkiškai, ėmėsi kardinalių veiksmų, kad normalizuotų kultūros lauką, sudarytų visiems vienodas sąlygas. Nemanau, kad kas nors atsitiks rimtoms įstaigoms ar organizacijoms, kad įvyks kažkokie kardinalūs finansavimo nukirpimai“, – sakė K. Sova ir svarstydamas pridūrė, kad naujoji valdžia, matyt, nori įnešti pokyčių, skatinti konkurencingumą, vardan kokybės.

Asmeniškai K. Sova tikino dėl naujų tvarkų per daug nesijaudinantis: „Taip, vertinimas keičiasi, išrinkome tą garsiai apšnekėtą vieną asmenį, atstovausiantį NVO, irgi dalyvavau tame balsavime – išsirinkome tikrai kompetetingą žmogų. <...> Viliamės, kad jis tinkamai atstovaus interesus... Proporcija, aišku, nelogiška, tačiau, ką mes galime padaryti? [Kultūrininkai] intensyviai pradėjo kelti klausimus į viešumą, tai normalus demokratijos procesas, – reikšti nepasitenkinimą, užslėptas baimes. Bet nenoriu tikėti, kad liksime be finansavimo... Tiesiog reikia daryti tai, ką darai... rašyti paraiškas.“

Vicemerė L. Šukytė-Korsakė: Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė dar nepatvirtinta

L. Šukytė-Korsakė paaiškino, kad Kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė dar nepatvirtinta, o tie paraiškų teikėjai, su kuriais buvo pasirašytos trimetės sutartys, jei laiku pateiks ataskaitas, lėšos bus panaudotos pagal paskirtį bei pasieks nustatytus rodiklius, toliau gaus finansavimą. Nauji trejų metų finansavimo konkursai šiuo metu nėra paskelbti. Suformavus naują kultūros ir meno politikos formavimo grupę, neatmetama, kad prie šio klausimo bus sugrįžta ir svarstoma.

Vicemerė pažymėjo, kad iki šiol biudžetinės įstaigos negalėjo teikti paraiškų dalinio finansavimo konkursams. Ši nuostata nėra keičiama. Dalinį finansavimą gali gauti visos kultūros įstaigos, išskyrus biudžetines. Anot jos, labai svarbu užtikrinti balansą tarp biudžetinio ir nevyriausybinio sektoriaus finansavimo.

Su pastebėjimu, kad kultūros sričiai yra sudėtinga išsilaikyti, tad taikyti verslo modelio – neišeina, o norint, kad mieste neišnyktų kultūrinė sklaida, reikalingas bendradarbiavimas su savivaldybe, L. Šukytė-Korsakė sutiko, patikindama, kad ketinama išlaikyti jungiančius saitus.

„Be jokių abejonių – bendradarbiavimą su kultūros įstaigomis, kultūros žmonėmis norime stiprinti ir palaikyti didžiąją dalį kūrėjų, o ne kaip buvo iki šiol – tik kai kuriuos, ir tai tik mažąją dalį. Patariamųjų grupių virsmo į darbo grupes viena iš priežasčių ir buvo – skaidrumas, glaudesnis bendradarbiavimas su didesne kultūros ir joje veikiančių žmonių dalimi“, – patikino ji.