„Legenda“ bylos apie vidinę šviesą ir laisvę, gyvybės ir judesio grožį
Prieš premjerą surengtoje spaudos konferencijoje KVMT vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė pasakojo, jog viena iš svarbiausių pastarųjų metų teatro repertuaro formavimo krypčių – pastatymai, reflektuojantys unikalią Klaipėdos krašto istoriją ir vietos dvasią. 2022-aisiais minint Klaipėdos miesto įkūrimo 770-ąsias metines teatro užsakymu buvo sukurta ir iškilmingai Klaipėdos piliavietėje atlikta Alvido Remesos oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“ brolio Sigito Benedikto Jurčio OFM libretu, 2023 metais keturiems Klaipėdoje gyventanties kompozitoriams ir rašytojui Arvydui Juozaičiui buvo užsakyta istorijų opera „Klaipėda“, kurios premjera įvyko III Klaipėdos festivalyje. Taip pat teatro užsakymu šiemet sukurtas baletas „Legenda“ įkvėptas Herkaus Manto istorinės figūros, tų idėjų, kurios šiais neramiais laikais tampa vėl aktualios. „Tai idėjos ir vertybės, kurios būtinos kiekvienam, siekiančiam išlaikyti tautinę savastį, gimtąją kalbą, mūsų vidinę šerdį“, – pabrėžė A. Juozauskaitė.
Premjerai besiruošiantis slovėnų choreografas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gajus Žmavcas pasakojo, kad prieš sulaukdamas pasiūlymo kurti baletą apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų – nebuvo apie jį net girdėjęs. Jam Herkus Mantas tapo šviesos, laisvės ir vilties simboliu tamsos, priespaudos ir nevilties akivaizdoje. Kaip choreografui jam labiausiai rūpėjo grynoji baleto estetika, neoklasikinio šokio kalba, kuri buvo puikiai pažįstama iš ankstesnės klasikinio baleto šokėjo karjeros, bet dar menkai išbandyta kuriant choreografiją. „Man įkvėpimu tapo elegancija, grožis, meilė ir pats gyvenimas. Laimė gyventi. Argi tai ne priežastis džiaugtis ir kurti? Džiugu, kad mes visi galėjome susitikti būtent Klaipėdoje ir šiame naujame teatre“, – teigė jis.
Kompozitorius Antanas Jasenka atskleidė, kad baletui sukurtą muziką apibūdintų kaip vizualią, o tiksliau – (įsi)vaizduojamąją: „Ją turbūt taikliausiai apibūdintų sąvoka cinematic – tai specifinis žanras, kuriuo siekiama sužadinti stiprią emocinę reakciją ir sukurti ypatingą atmosferą, daugiau ar mažiau susijusią su vizualiu ar (įsi)vaizduojamu pasakojimu, tačiau jis nebūtinai būdingas vien kino medijai. Baleto muzikoje šį (įsi)vaizduojamą pasakojimą kuria simfoninis orkestras. Staigūs dinamikos pokyčiai ir ryškūs motyvai prikausto klausytojų dėmesį, išskraidina juos į savotišką emocinę kelionę.“
Spektaklio muzikos vadovas ir teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis pasakojo, kad repeticijų metu vyko intensyvios paieškos, kaip geriausiai atskleisti kompozitoriaus sukurtą muziką: „Būna, kad šie ieškojimai nustebina net pačius kompozitorius (juokiasi), bet tai natūralus darbinis procesas. Žaviuosi A. Jasenkos kūryba, jis puikiai pažįsta kiekvieno instrumento skambesį. Mums liko tik atrasti ir atskleisti tai, kas buvo paslėpta tarp penklinių, štrichuose, akcentuose. Taip pat, žinoma, labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kai teatre skamba lietuvių kompozitorių kūriniai“.
Itin abstraktų, stilizuotą scenovaizdį šiam baletui sukūrė lietuvių menininkų komanda, kurią sudaro scenografė Sigita Šimkūnaitė (scenografijoje taip pat naudojami videomeno kūrėjo Martyno Norvaišo filmuoti vaizdai), kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. A. Jasenkos sukurtą muziką atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguojamas baleto pastatymo muzikos vadovo ir teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio bei dirigentės Adrijos Čepaitės. Spektaklyje šoks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjai.
Išparduotas gruodis
Į premjeras žiūrovai dar gali suskubti įsigyti bilietus, tačiau to nebegalės padaryti tie, kurie vis dar ruošiasi apsilankyti spektakliuose gruodžio mėnesį, mat bilietai į bemaž visus šį mėnesį numatytus teatro renginius jau parduoti. Laikinai einantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pareigas vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas džiaugėsi teatro sėkme, didžiuliu publikos susidomėjimu: „Noriu pasidžiaugti, kad šie nauji teatro namai gyvi, kad juos atranda meną mylintys žiūrovai. Didžiausias teatro kūrėjų ir atlikėjų darbo įvertinimas – žinoti, kad už prasiveriančios spektaklio uždangos – pilna žiūrovų salė. Tai labai vertiname, džiaugiamės ir stengiamės dar labiau. Tikiu, kad visų čia apsilankiusių 2025-aisiais laukia daug naujų atradimų“.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė jam antrino sakydama, kad didelis publikos susidomėjimas tik skatina kūrėjus siekti dar geresnių rezultatų. Tai nuolatinė sinergija. Pirmąjį sezoną naujame teatre atvėrusi Philipo Glasso opera „Kelionė“ sulaukė didelio susidomėjimo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio žiūrovų. Į šį spektaklį atvyksta Ph. Glasso muzikos gerbėjai iš kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos.
Metai su Čiurlioniu
„Pirmas 2025-ųjų teatro pusmetis, kaip ir visi metai, bus skirti kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Klaipėdai svarbią datą – sausio 15-ąją – teatras tradiciškai kasmet pažymi simfoninės muzikos koncertu, kurio programa siejasi su metų dedikacijomis. Šių metų koncertas bus skirtas M. K. Čiurlionio muzikai. Programoje „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ skambės simfoninė poema „Miške“ ir klaipėdiečių kompozitorių dedikacija M. K. Čiurlioniui – prieš 30 metų sukurtos Variacijos preliudo tema. Prieš pora dienų gavome žinią, jog mūsų parengtas išplėstinis projektas „Hommage à Čiurlionis“ buvo įtrauktas į bendrą LR Vyriausybės patvirtintą M. K. Čiurlionio metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu planą. Tad Čiurlioniui skirtų renginių bus tikrai ne vienas. Simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų ciklai vyks ne ik Klaipėdoje, bet ir kompozitoriui svarbiuose Vakarų Lietuvos miestuose – Palangoje, Rietave, Plungėje. Tai edukacinių renginių ciklas „Karalių pasaka“, kurio svarbiausiu akcentu taps pasaulinė šokio projekto „Hommage à Čiurlionis“ premjera balandžio 26 d., kurios pirmoje dalyje bus rodomas Arvydo Malcio šokio spektaklis „Čiurlionis“, o antroje – KVMT baleto trupės artistų kuriamos choreografinės miniatiūros Čiurlionio paveikslų temomis“, – anonsavo A. Juozauskaitė.
Pamėgti spektakliai ir retos progos
Pasak A. Juozauskaitės, antrą 38-ojo sezono pusmetį iškart po Naujųjų ne kartą bus rodomi žiūrovų pamėgti miuziklai: Jerry Bocko „Smuikininkas ant stogo“ (sausio 4, vasario 1 ir kovo 1 d.) ir Dano Goggino „Šounuolynas“ (sausio 11 ir kovo 8 d.). Wolfgango Amadeaus Mozarto „Don Žuane“ (sausio 25 ir kovo 15 d.) vėl išgirsime klaipėdietį bosą-baritoną Igorį Bakaną (Leporelas): „Pavyko suderinti jo galimybes ir pakviesti į mūsų spektaklius. Šiuo metu jis dalyvauja spektakliuose Antverpene“.
Į sceną taip pat sugrįš Ph. Glasso opera „Kelionė“ (kovo 21, 22 d.), lietuviškos operos Eduardo Balsio „Kelionė į Tilžę“ (kovo 7 ir balandžio 11 d.) ir Broniaus Kutavičiaus „Lokys“ (vasario 22 ir kovo 28 d.), šokio spektakliai „Stabat Mater“ / Šventasis Pavasaris“ (sausio 10 ir vasario 28 d.), „Sapnai ir kaktusai“ (sausio 17 ir kovo 29 d.) ir naujoji „Legenda“ (sausio 24, kovo 14, balandžio 12 d.). Gegužės mėnesį į teatro sceną bus perkeltas elinge pastatytas ir IV Klaipėdos festivalyje praėjusią vasarą publikai pristatytas G. Žmavco ir Douglaso Lee šokio spektaklių diptikas „Reverb’as“ (gegužės 9, 10 d.).
Balandžio 5 d. publikos laukia unikali proga Klaipėdoje pamatyti XX a. pirmos pusės lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“, kurią mūsų uostamiesčiui dovanoja Gdansko Baltijos operos teatras. Iki šiol ši opera Lietuvoje buvo atlikta tik koncertiniu pavidalu 2023 m. Pažaislio festivalyje ir Vilniuje, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte, o netrukus pasitaikys reta proga pamatyti ją scenoje. Gdansko Baltijos operos teatro gastrolės rengiamos bendradarbiaujant su Lenkijos kultūros institutu Vilniuje pagal Lenkijos Respublikos kultūros ministerijos programą „Įkvepianti kultūra“.
Vaikų zona „Jūroje“, „Mariose“ ir net teatro fojė
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ypatingą vietą užima spektakliai, skirti vaikams, jaunimui ir visai šeimai. Beveik kiekvieną sekmadienį, 12 valandą, publikos salėse „Jūra“ ir „Marios“ lauks vaikų ir jaunimo pamėgti spektaklių herojai. Į pažintį su orkestro instrumentais vėl kvies edukacinė orkestro programa „Linksmasis orkestro laivas“ ir laivo kapitonas – orkestro dirigentas (sausio 19, balandžio 4, gegužės 7, 30, birželio 5 d.). „Tikroji dinozaurų istorija“ aiškinsis, ar iš tiesų išnyko dinozaurai ir ar jie moka draugauti su mažomis mergaitėmis (sausio 5, vasario 2, kovo 16, birželio 6 d.). „Pasaka be pavadinimo“ seks istoriją apie penkis draugus, kuriuos visada nešiojamės su savimi (sausio 12, kovo 23, balandžio 6 d.). Į bulvių ir pelių karus dėl maisto įtrauks „Bulvinė pasaka“ (sausio 26, vasario 23, kovo 30 d.) ir „Žvaigždžių opera“ (kovo 2 ir birželio 4 d.). Buratinas vėl trauks linksmas daineles, bėgs iš pamokų ir ieškos auksinio raktelio (kovo 9 ir gegužės 28 d.)… Nepamiršime ir pačių mažiausiųjų: ketvirtadieniais, 10.30 val., į jaukų I aukšto fojė vėl sugrįš daugelio pamėgtas ir labai laukiamas koncertas kūdikiams „Mažylis Mozartas“.
Tarp sezono naujienų vaikams – vasario 14 ir 15 d. įvyksianti Timo Minchino miuziklo šeimai „Matilda“ pagal skaitytojų pamėgtą to paties pavadinimo Roaldo Dahlio romaną premjera. Šį spektaklį, kuriame šalia teatro solistų dalyvauja ir jaunieji atlikėjai, geriausiai supras mokyklinukai nuo 7 metų. Kita ypatinga naujiena, kuri turėtų sudominti ne tik vaikus ir jų tėvelius, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono (o gal ir ne tik jo) mokytojus – pradedamas naujas ciklas smagiu pavadinimu „Teatrostogos“. Gegužės pabaigoje, kai moksleiviai ir mokytojai jau pradeda gyventi artėjančių atostogų nuotaika, mokyklos suolus kviesime iškeisti į patogias teatro kėdes ir mėgautis mūsų teatro spektakliais. Teatrostogauti pradėsime gegužės pradžioje, o baigsime antrąjį birželio dešimtadienį. Visų spektaklių pradžia – 12 val. Ciklą padalinome į dvi dalis, pirmoje skirdami dėmesį pradinukams, o antroje – vyresniųjų klasių mokiniams. „Teatrostogose“ dalyvauja spektakliai vaikams „Buratinas“, „Žvaigždžių opera“, „Linksmasis orkestro laivas“, „Matilda“, o vyresniesiems skirti „sumažinto formato“ edukaciniai spektakliai „Eglė žalčių karalienė“ ir „Don Žuanas“.
