Tuo norima ne tik sustiprinti kamerinius koncertus gaubiančią intymumo aurą, bet ir suteikti teatro žiūrovams įelektrinančią, jaudinančią, transformuojančią buvimo scenoje patirtį. Tuo pačiu siekiama publikai iš arčiau pristatyti savo profesijai atsidavusius muzikus, kurie, pasak KVMT vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, „šalia kasdienio darbo teatre nuolatos ieško naujų veiklos krypčių, ne tik patys žengia pirmyn, bet ir veda paskui save kitus“.
Didžiosios salės „Jūra“ scena šiuose koncertuose virs savotiška sala aidžioje tuščios salės erdvėje, o joje susitikę muzikos atlikėjai ir klausytojai – ne vien atsitiktiniais pakeleiviais, bet tikrais bendrakeleiviais kaskart vis naujais atradimais stebinančiose, nenuspėjama kryptimi vedančiose muzikinėse kelionėse po įvairių laikotarpių, kraštų ir kultūrų kompozitorių kūrybą. Spalio 30 d. pirmajame ciklo koncerte „Tolimosios žemės ilgesys“ didžiosios salės „Jūra“ scenoje gros KVMT simfoninio orkestro muzikantai: Martyna Rudelytė-Lisovoj (kontrabosas), Regina Sarkisova (smuikas), Aliaksandras Serdziukou (violončelė), Anita Barlote (fleita), Miglė Kristina Sakavičiūtė (arfa), Artūras Šukys (klarnetas) ir Gintaras Stebuliauskas (altas). Jiems akompanuos šio koncerto sumanytoja, KVMT pianistė korepetitorė Narine Stepanyan. Kokia bus pirmoji ciklo kelionė į „tolimąją žemę“ pasakoja koncerte dalyvaujantys atlikėjai.
Nustebinti klausytojus
Pasak koncerto programos sumanytojos, pianistės Narine Stepanyan, idėja surengti kamerinį koncertą užgimė dar pavasarį, belaukiant naujojo teatro pastato atidarymo.
„Įprastai orkestras ruošiasi spektakliams ir koncertams, aš ir kiti koncertmeisteriai dirbame su solistais. Tačiau kol laukėme naujojo teatro atidarymo, susidarė šiokia tokia pauzė, kai nebuvo rodomi spektakliai. Tad kilo mintis suorganizuoti kažką neįprasto ir nekasdieniško, t. y. surepetuoti naują medžiagą ir ją pristatyti publikai. Tiek man, tiek kolegoms visada svarbu kuo nors nustebinti klausytojus. Taip gimė idėja surengti kamerinės muzikos koncertą, kuriame galėtume pristatyti skirtingos nuotaikos kūrinius, spalvingus lyg nuostabi rudeniška pajūrio gamta. Į koncerto programą, pavadintą „Tolimosios žemės ilgesys“, įtraukėme įvairiais romantizmo etapais – nuo ankstyvojo (Schubertas), konservatyviojo arba klasikinio (Bruchas, Poenitzas) iki vėlyvojo (Mahleris, Debussy, Montagas) – sukurtus solinius kūrinius, duetus, trio ir kvartetus. Nuodugniai juos nagrinėjome, o dabar nuoširdžiai norime publikai perteikti tai, ką, mūsų manymu, šioje muzikoje užkodavo kompozitoriai. Koncerte ne tik pademonstruosime skirtingų instrumentų – smuiko, violončelės, kontraboso, fleitos, klarneto, arfos, fortepijono – išraiškos galimybes. Sudarėme tokią programą, kuri ir mums atlikėjams būtų įdomi. Tarkime, koncerto pabaigoje skambės Gustavo Mahlerio Fortepijoninis kvartetas a-moll, kurio finale man kaip muzikei norisi dėti ne įprastą tašką ar daugtaškį, bet klaustuką... Šis kūrinys tarsi be pabaigos – ją kompozitorius leidžia susikurti klausytojams savo vaizduotėje. To siekiame ir mes, atlikėjai“, – pasakoja N. Stepanyan.
N. Stepanyan baigė fortepijono studijas Jerevano konservatorijoje, vėliau ten pat dėstė ir 25 metus dirbo koncertmeistere prof. Gehamo Grigoriano (žymaus armėnų tenoro ir mūsų operos žvaigždės Asmik Grigorian tėvo) dainavimo klasėje. Nuo 2011 m. pianistė gyvena Klaipėdoje, nuo 2014 m. dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. 2018 m. surengė koncertų G. Grigoriano (1951–2016) atminimui Klaipėdoje ir Vilniuje, dalyvaujant Lietuvos ir Armėnijos operos solistams. „Labai myliu savo darbą. Mėgstu ieškoti naujų muzikos spalvų“, – prisipažįsta N. Stepanyan.
Kontrabosas – lyg didelis grambuolys
„XX a. vengrų kompozitoriaus Vilmoso Montago (1908–1991) Sonata kontrabosui ir fortepijonui e-moll, kurios pirmą dalį koncerto pradžioje atliksime kartu su N. Stepanyan, su manimi keliauja nuo studijų Lenkijoje laikų. Malonu prisiminti, kas jau buvo grota, sugrįžti prie pamilto kūrinio. Po daugelio metų tą patį kūrinį visada atliekame kažkaip kitaip, su daugiau patirties. Man ši sonata – ne šiaip natų rinkinys, o labai gražus, išraiškingas, romantinio stiliaus kūrinys, kuriame girdžiu naktinio gamtos gyvenimo atgarsius. Kontraboso skambesys – lyg koks didelis sparnuotas vabzdys, skriejantis šiltoje vasaros naktyje“, – vaizdžiai apie mėgstamą sonatą pasakoja KVMT simfoninio orkestro kontrabosininkė Martyna Rudelytė-Lisovoj. Koncerte skambės pirma sonatos dalis.
M. Rudelytė-Lisovoj muzikos mokslus pradėjo Kretingos meno mokykloje, vėliau studijavo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje ir ilgai mąstė, kokį kelią jai rinktis – kontrabosą, dirigavimą, dainavimą, kompoziciją ar muzikos teoriją. Galiausiai pagrindine specialybe pasirinkusi kontrabosą, pradėjo studijuoti šį instrumentą Klaipėdos universiteto Menų fakultete pas Aną Šabasovą. Po pirmo pusmečio Klaipėdos universitete gavo darbą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniame orkestre, kuriame su pertraukomis kontrabosu griežia jau nuo 2009-ųjų. Vėliau pagal mainų programą išvyko į Krokuvos muzikos akademiją, kur baigė bakalauro studijas, dirbo Lodzės didžiojo operos teatro chore. Studijavo magistrantūrą Lodzės, paskui Poznanės akademijose. Čia sutiko savo pagrindinį pedagogą Piotrą Červinskį, kuris ją galutinai suformavo kaip kontrabosininkę. Baigusi magistro studijas grįžo į KVMT simfoninį orkestrą, iki šių metų spalio dirbo KVMT Kūrybinės veiklos ir solistų skyriaus vedėja. Kaip pati sako, ją tiesiog užbūrė, įtraukė orkestro dvasia ir teatro gyvenimas.
Laimė muzikuoti, tobulėti ir dalintis muzika
N. Stepanyan iniciatyvą palaikė ir KVMT simfoninio orkestro primarija Regina Sarkisova, teatre dirbanti nuo 2021-ųjų. Iki tol ji 23 metus dirbo koncertmeistere Baltarusijos nacionalinio akademinio didžiojo operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre, kuriame įsidarbino pabaigusi smuiko studijas ir aspirantūrą Minsko konservatorijoje, dalyvavo įvairiuose simfoninės ir operinės muzikos projektuose. Per pandemiją su vyru, to paties orkestro perkusininku Vladimiru Sudnovskiu buvo priversti bėgti iš Baltarusijos, baimindamiesi represijų už pilietinį nepaklusnumą.
„Su Narine ir kolega, baltarusių violončelininku Aliaksandru Serdziukou (violončelė) atliksime žymųjį Adagio con moto iš Franzo Schuberto Fortepijoninio trio Nr. 2. O koncertą užbaigsime Gustavo Mahlerio Fortepijoniniu kvartetu a-moll, kurį atliekant prie mūsų prisijungs altininkas Gintaras Stebuliauskas. Mes su džiaugsmu palaikėme ir prisijungėme prie šio sumanymo. Romantinė muzika man labai artima. Kita vertus, kiekvienas kamerinės muzikos koncertas – žingsnis profesinio tobulėjimo link“, – džiaugiasi smuikininkė R. Sarkisova.
Jai antrina KVMT simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisterė, Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademijos absolventė Anita Barlote: „Narine Stepanyan pakvietė mane kartu su violončelininku Aliaksandru Serdziukou atlikti Claude’o Debussy Fortepijoninį trio G-dur. Man tai puiki proga ir vėl užlipti ant scenos, pasidalyti šios muzikos grožiu su savo kolegomis ir publika“, – sako nebe pirmą kartą KVMT organizuojamuose koncertuose kaip solistė pasirodanti A. Barlote. Iki 2017 m., kai pradėjo dirbti KVMT simfoniniame orkestre, fleitininkė buvo Naujojo Rygos kamerinio orkestro fleitų grupės koncertmeisterė (1999–2015), Liepojos simfoninio orkestro fleitų grupės koncertmeisterio pavaduotoja (2005–2014) ir pakaitinė koncertmeisterė (2014–2015). Profesine patirtimi, įgyta dirbant įvairiuose Latvijos orkestruose, dėstant fleitą vaikų muzikos mokyklose, dalyvaujant meistriškumo kursuose ir grojant Gustavo Mahlerio jaunimo orkestre (2001) bei Tarptautinės Bacho akademijos orkestre Štutgarte (2002), A. Barlote nuo 2022 m. dalijasi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentais.
Skirtingų tembrų deriniai
Koncerte taip pat skambės mažiau žinomo Vakarų Prūsijoje (dabartinės Lenkijos teritorijoje) gimusio vokiečių arfininko ir kompozitoriaus Franzo Poenitzo (1850–1920) Kapričas arfai ir klarnetui, atliekamas KVMT simfoninio orkestro arfų grupės koncertmeisterės Miglės Kristinos Sakavičiūtės ir klarnetininko Artūro Šukio.
„Pasirinkome šį kūrinį visų pirma dėl neįprasto instrumentų derinio, suteikiančio kūriniui išskirtinę, retai girdimą garso tekstūrą. Kapričas – labai subtilus savo harmonijomis, ypač švelniomis arfos arpeggio linijomis bei lyriškais klarneto solo. Šis kūrinys reikalauja tiek klarnetininko, tiek arfisto (-ės) virtuoziškumo, nes abu instrumentai yra lygiaverčiai partneriai. F. Poenitzo muzikos stilius kupinas lyrikos ir rafinuotumo, todėl sukuria lengvą ir elegantišką nuotaiką“, – pasakoja A. Šukys.
Nuo 2018 m. KVMT simfoniniame orkestre klarnetu grojantis ir orkestro tarnybos administratoriumi dirbantis A. Šukys už savo muzikinį kelią, prasidėjusį Skuodo meno mokykloje, dėkingas mokytojui Broniui Anužiui.
„Su maestro B. Anužiu tapome M. Rostropovičiaus fondo stipendininkais. Stipendijos dėka baigęs Skuodo meno mokyklą turėjau galimybę mokytis Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje Kaune, puikaus pedagogo Vitaliaus Žemaičio klasėje. Vėliau tęsiau mokslus Sibelijaus muzikos akademijoje (Suomijoje) pas Osmo Linkolą bei Estijos muzikos ir teatro akademijoje pas Tomą Vavilovą. Daug metų bendravome su KVMT orkestro klarnetų grupės koncertmeisteriu Antonu Mileriumi – mano manymu, vienu geriausiu klarnetininkų Lietuvoje. Man didžiulė garbė KVMT orkestre groti kartu su šiuo profesionalu“, – pažymi A. Šukys.
Arfininkė M. K. Sakavičiūtė taip pat pasakoja, kad meilė savo instrumentui ją lydi nuo pat pirmos klasės Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur ji mokėsi Vilijos Grencevičiūtės arfos klasėje. „Baigusi bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pas Joaną Daunytę, KVMT simfoniniame orkestre pradėjau dirbti 2019 metais, pakviesta vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Šis orkestras tapo pirmąja ir kol kas vienintele mano darboviete. Anksčiau esu grojusi su daug skirtingų ansamblių, kolektyvų bei orkestrų, dalyvavusi daugelyje muzikinių renginių Lietuvoje ir užsienyje. Kūrinį, kurį koncerte atliksime drauge su kolega Artūru, pasirinkome dėl to, kas jis labai gražiai atskleidžia arfos ir klarneto tembrus bei jų sąskambį grojant kartu, parodo daug skirtingų šių instrumentų spalvų“.
Klarnetą dar išgirsime ir dviejose pjesėse iš vokiečių kompozitoriaus Maxo Brucho (1838-1920) ciklo „Aštuonios pjesės“ (Acht Stücke) altui, klarnetui ir fortepijonui. Brandžiuoju M. Brucho kūrybos laikotarpiu sukurtas ciklas buvo skirtas kompozitoriaus sūnui Maxui Felixui, kuris amžininkų buvo liaupsinamas kaip puikus klarnetininkas. „Šių instrumentų derinys – altas, klarnetas ir fortepijonas – sutinkamas kur kas dažniau. Mano nuomone, tai vienas nuostabiausių derinių. Švelnus, lyriškas klarneto tembras žemame registre puikiai dera su tamsiu, ekspresyviu alto tembru. Nors šios M. Brucho pjesės nėra techniškai sudėtingos, kaip kai kurie kiti jo virtuoziniai kūriniai, jos reikalauja aukšto meistriškumo, norint perteikti subtilią dinamiką, frazavimą, emocinę įtampą. Sieksime sužavėti klausytojus įspūdingu tembrų deriniu ir romantiškais, jausmingais muzikos potėpiais“, – žada A. Šukys.
Gyvenimo keliai ir keleiviai
KVMT orkestro violončelių grupės muzikantas Aliaksandras Serdziukou atskleidžia, kad kiekvienas iš koncerte jo atliksimų kūrinių siejasi su tam tikrais jo asmeninio ir profesinio gyvenimo etapais. Iki pilnametystės mokęsis Minske, Respublikinėje muzikos kolegijoje, vėliau mokslus tęsė Maskvos P. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje, Kirilo Rodino klasėje. Studijų metais griežė Pavelo Kogano vadovaujamo Maskvos valstybinio akademinio simfoninio orkestro (MGASO) violončelių grupėje (2015–2017) ir Maskvos filharmonijos kameriniame orkestre (2017–2018). Baigęs studijas grįžo į Baltarusiją ir dirbo Minsko valstybiniame kameriniame orkestre (2018–2021).
„F. Schuberto Fortepijoninį trio Nr. 2 grojau dar būdamas studentu. Žinodamas kompozitoriaus gyvenimo aplinkybes, spėju, kad pagrindinis herojus šiame kūrinyje yra keleivis. Keleivis, kuris dar nežino, kur keliauja. Man tai pažįstama, nes su panašiais jausmais palikau savo gimtąją šalį 2021 metais,“ – pasakoja violončelininkas. Koncerte skambės antroji vieno paskutiniųjų Schuberto kūrinių dalis Andante con moto. Jos tema, pagrįsta švedų liaudies dainos „Žiūrėk, kaip leidžiasi saulė“ tema, daugeliui pažįstama iš daugybės meninių ir dokumentinių filmų garso takelių.
Apie aštuoniolikmečio C. Debussy viešnagės Italijoje metu sukurtą Fortepijoninį trio G-dur, kurio muzikinis braižas dar niekuo nepranašauja kompozitorių išgarsinusio impresionistinio stiliaus, violončelininkas pasakoja taip: „C. Debussy kūrinys man simbolizuoja bandymą pritapti ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Iš pradžių jautiesi vienišas, svetimas ir nesuprastas, bet su laiku tampi vis artimesnis ir suprantamesnis. Tai pokalbis tarp skirtingų žmonių, kurie bendraudami atranda vienas kitą ir suartėja.“ G. Mahlerio Fortepijoninis kvartetas a-moll smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui – taip pat jauno kompozitoriaus kūrinys, parašytas, kai jam tebuvo 15 ar 16 metų, besibaigiant pirmiesiems studijų metams Vienos konservatorijoje. Per premjerą 1876 metais kompozitorius pats atliko fortepijono partiją, muzikuodamas su savo studijų draugais. „G. Mahleris irgi mus kviečia į kelionę. Tik šįkart jis buria ne vienišus keleivius, o partnerius ir draugus, kuriuos atradome keliaudami. Ir nors priešakyje dar daug posūkių ir išbandymų, svarbiausia, kad per visus tris kūrinius matome, kaip vienišas herojus atranda artimus žmones, kolegas, draugus...“, – pastebi A. Serdziukou, nuo 2021 m. atradęs palaikančių kolegų būrį KVMT simfoniniame orkestre.
Vienas iš jų – taip pat nuo 2021 m. KVMT simfoniniame orkestre altų grupės koncertmeisteriu dirbantis LMTA profesoriaus Petro Radzevičiaus auklėtinis Gintaras Stebuliauskas – papildo: „G. Mahleris sukūrė vos keletą kamerinės muzikos kūrinių savo ankstyvaisiais metais, tačiau Fortepijoninis kvartetas a-moll yra vienintelis išlikęs jo kamerinės muzikos kūrinys. Negana to, išlikusi tik pirmoji kvarteto dalis. Nors tai ankstyvas kūrinys, jame jau galima įžvelgti besiformuojantį kompozitoriaus stilių, ypač jo muzikos emocinį gilumą ir dramatiškus kontrastus – bruožus, kurie vėliau jį išgarsino simfoninėje kūryboje. Man šis kūrinys yra itin brangus dėl savo emocinio krūvio bei kontrastų gausos. Gan sudėtingas, bet malonus uždavinys per muziką papasakoti džiaugsmo ir tiesos ieškančio žmogaus išgyvenimus, kuriam gyvybiškai būtina juos rasti, nes skausmas ir liūdesys per stipriai slegia jo sielą… Manau, daug žmonių yra taip jautęsi, tad publikai šis kūrinys turėtų būti artimas…“
