Langas tarp dviejų vienodai gniaužiančių režimų – imperatoriškosios šeimos ir komunistų – buvo atvertas labai trumpai: nuo paskutiniųjų XIX a. metų iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. M. Zygaris knygoje atkuria svaiginantį XX a. pr. ryškių Rusijos imperijos įvykių ir spalvingų asmenybių kaleidoskopą.
Knygoje kalbama ne tik apie pačias 1917 m. spalio perversmo-revoliucijos išvakares, bet ir apie 1905–1907 m. neramumus Rusijos imperijoje. Istoriniai įvykiai priežastine seka atkuriami remiantis tuometinių veikėjų laiškais, memuarais ir biografijomis, taigi politinis ir socialinis peizažas tapomas kaip ryškių portretų koliažas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Nuo paskutiniųjų L. Tolstojaus gyvenimo metų iki caro ir jo šeimos mirties Rusija eksperimentavo su liberalizmu ir kultūriniu atvirumu. Europoje „Ballet Russe“ baleto trupė išgyveno populiarumo viršūnę. Rašytojai ir dramaturgai rašė ką norėdami, kavos namuose mąstytojai keitėsi politinėmis idėjomis, o Sankt Peterburge tuo metu vyravo atmosfera tarsi Vienoje ar Paryžiuje. Visgi katastrofiško karo ir žlungančios ekonomikos kontekste valstybė tokio išlaisvėjusio eksperimento netoleravo. Atėjo autokratai, ir liberalai buvo pašalinti. Šimtmečio senumo įvykiai tarsi aidas atliepia šiandienos atmosferą.
Istorija knygoje pasakojama taip, tarsi įvykiai būtų matomi dalyvių akimis – niekas iš jų dar nežino, kas nutiks. Koks buvo L. Tolstojaus vaidmuo ir ką mąstė strategas A. Kerenskis? Kas tuo metu darė įtaką Nikolaujaus II sprendimams? Kaip konkuravo imperatorienės Aleksandra ir Marija? Kokios pozicijos laikėsi baleto impresarijus S. Diagilevas ir ką lemiamą akimirką kalbėjo L. Trockis?
Nors personažų daugybė, skaitytojai tame margumyne nepasimeta. Jie panardinami į žmogiškomis aistromis, svaiginančia sėkme, trapiais sandėriais ir niekingomis išdavystėmis kunkuliuojantį istorinių įvykių katilą, iš kurio, paveikta skurdo, priespaudos ir socialinių utopijų, išniro nauja socialinė ir politinė formacija, pavadinta Sovietų Rusija, vėliau – SSRS.
„Neprisimenu nė vienos knygos – nei rusų, nei užsienio autoriaus, – kuri taip visapusiškai, taikliai ir stipriai pristatytų esminių istorijos įvykių esmę. Juose dalyvavę žmonės parodomi absoliučiai gyvi – kartais net norėjosi sušukti: „Ne, nereikia! Tai klaida, jūs žlugdote Rusiją!“ – apie „Imperija turi mirti“ atsiliepia knygų autorius ir žurnalistas Vladimiras Pozneris.
Liberalių pažiūrų žurnalistas, karo korespondentas, rašytojas M. Zygaris pasaulyje labiausiai išgarsėjo parašęs knygą „Visa Kremliaus kariauna“, grįstą artimos V. Putino aplinkos liudijimais. Nors kritikavo V. Putino režimą, Rusijoje knyga pirmoje bestselerių sąrašo vietoje išsilaikė keturis mėnesius. Bestseleriu tapo ir Vakaruose.
M. Zygaris kurį laiko vadovavo opoziciniam, nepriklausomam naujienų kanalui „Dožd“. Žurnalistų gynimo komitetas 2014 m. autoriui skyrė Tarptautinį spaudos laisvės adpovanojimą (International Press Freedom Award). 2015 m. M. Zygaris pasitraukė iš aktyvios žurnalistinės veiklos (sklando gandai, kad dėl politinio spaudimo) ir didžiąją dalį laiko skyrė istoriniams tyrinėjimams. „Imperija turi mirti“ – šių tyrimų rezultatas.
Michailo Zygario knygą „Imperija turi mirti“ vertė Dalia Saukaitytė, išleido leidykla „Kitos knygos“.