Projektui buvo pateiktos 22 knygos, visas jas perskaitė ir labiausiai tinkančias kino scenarijams atrinko projekto „Knyga+Kinas“ komisija, kurią šiemet sudarė kino režisierė ir scenaristė Inesa Kurklietytė (jos filmas pagal knygą „Drugelio širdis“ netrukus pasirodys kino teatruose) rašytoja ir ne vieną kino scenarijų parašiusi Renata Šerelytė (pagal jos scenarijų sukurtas filmas „Lobis“) bei kino prodiuseris Stasys Baltakis.
„Kino prodiuserio darbas turėtų būti knygų skaitymas ir bandymas nuspėti, kuri knyga yra geras būsimas filmas, tada čiupti tos knygos teises ir gaminti filmą. Deja, tai yra tik didelių šalių arba didelių filmų biudžetų, stambių kompanijų prodiuserio svajonė, todėl šis virš 20 knygų skaitymas buvo didelis iššūkis kartu ir malonumas. Visos mūsų išrinktos knygos skaitėsi kaip būsimi filmai, visos jos įdomios, intriguojančios, susukančios galvą kiton pusėn ir pasėjančios minčių bei jausmų. Dabar tik lieka palinkėti knygoms gero kelio, o Lietuvos kinui daugiau lėšų filmams gaminti“, – savo darbą atrenkant knygas komentavo prodiuseris S. Baltakis, pats prodiusavęs filmą pagal A.Škėmos apysaką „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius).
Komisijos nariai bendru sutarimu atrinko šias knygas suaugusiems: pirmoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko prozos knyga „Venecija tiesiogiai“ apie „karantininę“ realybę (leidykla „Apostrofa“), „Baltų lankų“ leidyklos išleistas Dainiaus Vanago šiurpus distopinis romanas „Oderis“, nukeliantis į 2050-uosius, jau kultiniu tapęs Tomo Vaisetos žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas „Ch.“ (taip pat „Baltos lankos“).
Į sąrašą pateko ir viena reikšmingiausų XXa. lietuvių knygų – Juozo Urbšio prisiminimų knyga „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“. Šios knygos naujausias leidimas papildytas komentarais, mokslinių tyrimų medžiaga, amžininkų atsiminimais, vaizdiniais ir rašytiniais istorijos šaltiniais (leidykla „Briedis“)
Viena iš kinematografiškų knygų pripažinta ir kino bei kultūros žurnalistės, komunikacijos profesionalės Dovilės Raustytės debutinė novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“ (leidykla „Alma Littera“), pagal kurią „Knyga+Kinas“ komisija rekomenduoja kurti trumpuosius filmus.
Taip pat jau antrą kartą į labiausiai kinematografiškų knygų sąrašą įtraukiama Juozo Gaižausko knyga „Tigras, glostantis pėdas“ (leidykla „Alma Littera“): pernai „Knyga+Kinas“ sąraše atsidūrė J. Gaižausko knyga „Dievas su šlepetėmis“.
Sąraše puikuojasi ir knyga paaugliams – Tomo Mitkaus ir Raimondos Steiblytės grafinis romanas „Karo aviatoriai“, pasakojantis apie pirmuosius Lietuvos aviatorius (leidykla „Studio Mitkus“).
„Knyga+Kinas“ sąraše atsidūrė ir 6-9 metų vaikams skirta „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“, kurią sukūrė rašytojas Marius Marcinkevičius bei poetė Vitalija Maksvytė (leidykla „Alma Littera“) – knyga lavina humoro jausmą, skatina meilę gyvūnams ir atsakingą elgesį su jais.
„Berniukas, kuris matė tamsoje“ – tai Rasos Bugavičiūtės-Pece tikra istorija paremtas skaudžiai atviras pasakojimas apie vaiką, gimusį neregių šeimoje (leidykla „Odilė“). Ši knyga yra skirta visai šeimai.
2021 metais išleistos knygos buvo renkamos atsižvelgiant į jų kinematografiškumą ir galimą pritaikymą kino filmų scenarijams.
Renginį jau trečius metus organizuoja: VŠĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru ir ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje.