„Iš tiesų vaikai miega net ne vieną kartą, dažnai ir per pietus, ir dar pasitaiko nusnūdimų. Ir tikrai ne visą laiką jie būna lengvi, kaip tėvai puikiai žino: paguldei vaiką, nori, kad jis kuo greičiau užmigtų, o jis ne, nori dūkti, žaisti, kalbėtis. Čia tikrai amžių išmintis, kad istorijos prieš miegą padeda atsipalaiduoti, nusiteikti miegui, panirti į miegą. Deja, ne visi esame nuostabūs pasakotojai, kurie staiga iš galvos galėtų ištraukti šimtus istorijų, dėl to knygos tėvams, seneliams, auklėtojams, mokytojams, kurie dirba su mažesniais vaikais, yra puikus pagalbininkas padėti vaikams pasiruošti miegui“, – kalbėjo E. Baliutavičiūtė.
„Miegas, pasiruošimas jam kartu su artimaisiais, pašnekesiai, be ramybės neša ir artimumo jausmą, kuris, kol vaikai maži, yra ypatingai svarbus. Kai paauga, tas ryšio formavimas vyksta kitokiomis formomis, bet ypač su mažais vaikais ryšys per skaitymą yra be galo svarbus ir naudingas“, – įsitikinusi ji.
Dvi jos pristatytos knygos – Linos Žutautės „Kakė Makė ir sapnų pagalvėlė“ ir Beno Bėranto „Čiūčia ir piratas. Dingęs miegas“ – yra to paties pasaulio dalis.
„Kakė Makė yra visiems vaikams Lietuvoje turbūt puikiai pažįstamas personažas, kaip ir jų tėvams. Ji yra tapusi kultiniu vaikų literatūros herojumi, veikėju, apie kokį ilgą laiką tik svajoti galėjome, kai žiūrėjome, kad pasaulyje yra Mikė Pūkuotukas ar meškiukas Padingtonas. Aišku, negalima gal sakyti, kad Kakė Makė jau yra tokio lygio, bet labai didelė, žinoma pasaulyje, o įsivaizduokime, kas su ja bus dar kokių 50 metų, kai ji jau dabar įlipo į istoriją... Ir labai smagu, kad Kakės Makės pasaulis yra neapleidžiamas, nuolat pasirodo naujų knygų“, – sakė E. Baliutavičiūtė,
Knyga „Kakė Makė ir sapnų pagalvėlė“ yra L. Žutautės, Kakės Makės sumanytojos sukurta knyga, o „Čiūčia ir Piratas“ yra Kakės Makės šeimos du augintiniai.
„Jau yra kitos Kakės Makės visatos knygos, kurias rašo kiti rašytojai, šiuo atveju B. Bėrantas, iliustravo Olga Degtiarova“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
Tai taip pat jau ne pirmoji serijos apie Čiūčią ir Piratą, šunį ir katę, dalis.
„Jie labai skirtingi, bet puikiai sugeba sutarti ir leistis į nuotykius. Ir čia vaizduojama be galo atpažįstama situacija. Ateina naktis, visi nurimsta, eina miegoti, o tau niekaip neateina miegas – kur jis dingo? Katinui Piratui miegas neateina ir jis ima žadinti Čiūčią, kad padėtų jam to miego ieškoti, kur jis pasislėpęs. Pirmiausia nulekia į virtuvę, bet pavalgius paaiškėja, kad gal miegas čia nepasislėpęs ir jie leidžiasi kitur jo ieškoti“, – šypsojosi vaikų literatūros ekspertė.
„Tikrai labai smagi, energinga, bet kartu į miego ramybę vedanti istorija. Parodoma, kad dieną tu turi išsikrauti, tu turi daug ką nuveikti, daug ką pamatyti, daug ką patirti, kad galų gale galėtum imti ir ramiai užmigti. Smagi, žaisminga istorija, kurioje vaikai tikrai atpažins save, gal ir suaugusieji“, – svarstė ji.
„Kakė Makė ir sapnų pagalvėlė“ šiek tiek išsiskiria iš įprastų Kakės Makės knygų.
„Serija, kurią kuria Lina Žutautė, paprastai būna paveikslėlių knygos, tai reiškia, labai trumpos istorijos, labai gausiai iliustruotos, o tarp vaizdo ir teksto užgimsta sinergija, pasakojimas, kuris nebūtų įmanomas atskirai be vieno ar kito elemento. O dabar L.Žutautė sumanė kitokį žanrą, tai yra trumpų pasakų, trumpų istorijų. Kelios skirtingos, gerokai ilgesnės istorijos, puikiai tinkamos skaityti vakare ar dieną prieš vaiko miegą“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
„L. Žutautė puikiai pažįsta vaikų pasaulį, apie ką jie galvoja, kaip mąsto ir čia tai puikiai atsiskleidžia. Kakė Makė čia vėlgi negali užmigti, užsimezga pokalbis apie sapnus, o ką sapnuoja šeimynykščiai, koks sapnas buvo įdomiausias senelės, ką tėtis, ką mama sapnavo, ir tai išsirutulioja į tokį fantazijų kupiną pasaulį, kur ir Kakė Makė turi vis ką pridėti, pasakyti, ir išklausyti, ir tam tikras pamokslas kartais ateina, bet toks neįkyrus, paslėptas per istorijos vingius“, – kalbėjo ji.
„Mane labiausiai sužavėjo, kokia šmaikščia ranka L. Žutautė rašo tas istorijas, tikrai puikiai valdo žodį, moka nustebinti. Manau, pakikens vietomis ne tik vaikai, bet ir tėvai, kurie skaitys, o tai, manau, labai svarbu kalbant apie knygas mažiesiems, nes tėvams kartais tas knygas tenka skaityti ne po vieną kartą, o ir dešimtą, ir kartais šimtąjį. Tad svarbu, kad vis kažkuo stebintų ir būtų smagu skaityti ir pačiam suaugusiam, o L. Žutautės stilius tam tikrai tinkamas“, – sakė E. Baliutavičiūtė.
