Anyos Bergman „Vardės salos raganos“ – knyga, parašyta remiantis dokumentuotais faktais, skaitytoją nukels į patį raganų medžioklės įkarštį XVII a. antros pusės Skandinavijoje.
1662-ųjų Norvegija. Pavojinga vieta ir laikmetis moteriai, kai dėl paprasčiausio šokio galėjai būti apkaltinta raganavimu ir „vyro suviliojimu“. Su vietos pirkliu romaną užmezgusi našlė Sigri suimama ir išsiunčiama į Vardės salos kalėjimą. Sigri duktė Ingeborga iškeliauja į Vardę, kad pabandytų susigrąžinti motiną. Kartu su ja keliauja ir kitos, jau sudegintos, „raganos“ duktė Marena. Laukinis pastarosios būdas ir nepalaužiama dvasia suteiks Ingeborgai taip reikalingos drąsos leidžiantis nežinomybėn.
Vardės salos tvirtovėje gyvena ir dar viena moteris – buvusi Danijos karaliaus meilužė Ana Rodija. Užsitraukusi nešlovę (o gal tiesiog nusibodusi karaliui), ji buvo ištremta į nuošalią salą. Tačiau Ana ne iš tų, kurios nuolankiai susitaiko su likimu. Moteris pasiryžusi padaryti viską, kad paspruktų iš Vardės ir susigrąžintų privilegijuoto gyvenimo malonumus.
Šios moterys – dėl savo poelgių, charakterio ar tiesiog dėl to, kad kažkam nepatiko, – lengva ranka visuomenės paverčiamos raganomis. Juodinamos, nekenčiamos ir šmeižiamos, jos atsisako nuolankiai tapti aukomis, o jų dvasios jėgai negali prilygti joks karalius.
„Skaitai ir negali patikėti, ima siutas, kad už bet kokias pasaulyje vykstančias nelaimes, ar prasta žūklė, ar nuskendęs laivas, ar bet ką, kas nutiko, visada ieškoma, kas kaltas, o visada kaltos moterys, kurios apkaltinamos raganavimu. Bet atsiranda moterų, kurios nesutinka ir bando su tuo kovoti“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Mergina jo šešėlyje“ ir „Chirurgo duktė“ – vienos serijos knygos, kurias parašė dvi autorės, besislepiančios po Audrey Blake slapyvardžiu.
„Čia veiksmas vyksta 19-ame amžiuje, pirmoje dalyje „Mergina jo šešėlyje“ pasakojama istorija, kaip jauną mergaitę, kurios visa šeima miršta per epidemiją, išgelbėja ir augina ekscentriškas chirurgas. Ji mato, kaip daromos operacijos, jam padeda, bet tais laikais moterys negali būti medikėmis, geriausiu atveju joms leidžiama būti pribuvėjomis. O štai ji turi chirurgės pašaukimą, puikiai dirba, geriau nei daugelis vyrų, bet ji turi daryti tai slapčia, nes kitaip bus teismo procesas ne tik jai, bet ir jos globėjams. Bet ji yra labai stipri moteris, jai tai netinka – tad čia yra jos kova už pripažinimą, už norą ne tiesiog sėdėti namie ir siuvinėti. Taip pat tai yra ir meilės istorija, kuri patiks meilės romanų, gyvenimiškų dramų mėgėjams“, – kalbėjo J. Žuolytė.
Šios knygos tęsinyje „Chirurgo duktė“ pasakojama, kaip pagrindinė herojė išvyksta į kitą šalį, Italiją, kur ginasi teisę būti medike. „Šioje knygoje daug Italijos spalvų, taip pat čia jau veikia daugiau medikių moterų, atsiranda tokia operacija kaip Cezario pjūvis – kas medicina domisi, taip pat gali būti įdomu“, – sakė „Delfi Kultūra“ redaktorė.
Heather Marshall „Beieškant Džeinės“ – tikra istorija paremtas naujas ir jautrus žvilgsnis į moterų kovą už reprodukcines teises, troškimą būti motina ir išlaisvinantį pasirinkimą ja netapti.
2017 metai. Andžela Kriton randa paslaptingą laišką su gyvenimą keičiančia išpažintimi ir pasiryžta surasti jo taip ir negavusią moterį. Paieškos ją nukelia į aštuntąjį dešimtmetį ir supažindina su grupe drąsių Toronto moterų, įsitraukusių į pogrindinį abortų tinklą, apie kurį būdavo užsimenama tik pašnabždomis ir tik kodiniu pavadinimu „Džeinė“.
1971 metai. Jauna mergina Evelina Teilor buvo išsiųsta į „puolusių“ moterų namus. Čia ji pagimdė kūdikį, kurį buvo priversta atiduoti įvaikinti. Dabar ji gydytoja ir yra pasiryžusi kitoms moterims suteikti pasirinkimą, kokio pati niekada neturėjo – nepaisydama nuolatinių policijos reidų ir grėsmės būti suimtai, ji įsitraukia į Džeinės tinklą ir daro nelegalius abortus.
1980 metai. Dvidešimtmetė Nensė Mičel sužino šokiruojančią šeimos paslaptį, kuri jai iš po kojų išmuša pagrindą. Maža to, dar netikėtai pastoja ir bėdoje pasijunta visiškai viena, tad apsisprendžia susirasti „Džeinę“. Susipažinusi su daktare Teilor ji randa ne tik pagalbą, bet ir savo vietą slaptame tinkle. Tačiau Nensei sunku pasprukti nuo ją persekiojančio melo.
Nėštumas, abortas, persileidimas, nevaisingumas, įvaikinimas ir motinystė – tai aplinkybės, su kuriomis per savo gyvenimą gali susidurti viena ir ta pati moteris, ir šioje knygoje iš abstraktaus politinio diskurso jos virsta tikromis istorijomis apie drąsą ir meilę.
„Labai jautrios temos, keliami labai gilūs klausimai, bet viskas įvilkta į lengvos formos, labai įtraukiantį pasakojimą“, – sakė J. Žuolytė.
Mikki Brammer „Kloverės apgailestavimų kolekcija“, pasak „Delfi Kultūra“ redaktorės, priešingai nei skamba iš temos – šviesiausia, lengviausia iš šių knygų, kurią skaitant negalėsi nesišypsoti.
„Pagrindinės herojės profesija yra mirties dūla. Ji visą gyvenimą yra šalia mirties, jos tėvai, kai ji yra dar maža mergaitė, žūva automobilio katastrofoje, ją užaugina senelis, ir ji visą laiką yra tokia vienišė, labai prisirišusi tik prie senelio, ir ją visada labai domina mirtis, iš to ir mokslinį laipsnį apsigina. Užaugusi ji dirba mirties dūla, tai yra, tuo žmogumi, kuris būna šalia žmonių, kurie žino, kad artėja jų gyvenimo pabaiga, su jais būna, su jais bendrauja, juos palydi, teikia ne medicininę, bet emocinę pagalbą“, – pasakojo ji.
„Problema tokia, kad ji geriau jaučiasi būdama šalia mirties, bet ne pati gyvendama. Tad sprendžiasi ir šitas klausimas, ir, žinoma, čia atsiranda ir meilės istorija. Graži, šilta istorija, pasakojimas, kaip ji atranda save. Be to, knyga verčia kiekvieną pamąstyti, o ko mes apgailestautume – ne kartą nuskambėjusi mintis, ko apgailestautum, jei artėtų paskutinė diena, bet visada verta prisiminti“, – kalbėjo J. Žuolytė.