Brie Turns-Coe knyga „Auklėkite vaiką, kurį auginate, o ne tą, kuris buvote“ pataria, kaip sugriauti kartų stereotipus ir auginti laimingus vaikus.
„Esminė idėja užkoduota pavadinime. Autorė, kuri yra psichologijos mokslų daktarė, pripažinta rašytoja, mokslininkė, pastebi, kad daugelis tėvų augindami vaikus vadovaujasi vienu iš dviejų požiūrių – arba aš auklėsiu savo vaikus taip, kaip mane auklėjo, arba aš jokiu būdu nedarysiu taip, kaip darė mano tėvai. Bet nebūtinai nei vienas, nei kitas iš jų yra gera išeitis – ji primena, kad jūsų vaikas nėra tas pats, kas buvote jūs ir analizuoja, kaip atsikratyti tokio požiūrio“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Knygos autorė primena, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, nuo kažkokių savo traumų gydymo, kurių mes visi kažkokių turime – nebūtinai tai turi būti drastiški įvykiai, bet tiesiog reikia pasižiūrėti giliau į save, išsispręsti savo vidinius sunkumus ir tada galbūt pasikeis visai santykiai su vaiku. Kaip ji sako, jūsų vaiko aš nepakeisiu, bet mes galime padirbėti kartu, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta ir galbūt tada keisis jūsų santykiai“, – knygą apžvelgė ji.
Knygoje yra pateikiamos ne tik teorinės žinios, bet ir praktiniai pratimai, kuriuos galima išmėginti norint atrasti geresnius būdus pažinti save, o tuo pačiu ir savo vaiką.
Manifestavimas – dabar labai madingas terminas. „Daug kas dabar moko, kaip manifestuoti. Tačiau knygos „Manifestavimas: 7 žingsniai į savo svajonių gyvenimą“ autorė Roxie Nafousi, kuri yra labai populiari ir socialiniuose tinkluose, atkreipia dėmesį, kad nors daug kas kalba apie manifestavimą, kai kurie galbūt ne visai tiksliai supranta, kaip tai veikia. Jis sako, kad manifestavimas nereiškia vien to, kad pasakai, ko nori ir nieko dėl to nedarai. Ji išdėlioja 7 žingsnius, kuriais reikia vadovautis, kad kažkokie tavo norai pildytųsi – nesvarbu, ar tai būtų profesinėje srityje, finansinėje ar asmeninio gyvenimo, ji pateikia trumpą gidą“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Vėlgi, kaip visoms šioms knygoms būdinga, jas neužtenka perskaityti – reikia ir kažką pačiam daryti. Ji pasako, kuo vadovautis, kad pabandyk taip, pažiūrėk, galbūt suveiks ir ji pati dalinasi savo patirtimi, kaip jai tai suveikė – ji išpildė ir savo asmeninio gyvenimo, ir savo profesines svajones, ir knygoje pasakoja, kaip ji tą padarė“, – kalbėjo ji.
Katherine Morgan Schafler knygoje „Perfekcionistų gidas į gyvenimą be kontrolės“ prasklaido daugybę mitų apie šį taip pat dabar labai populiarų terminą. „Dabar žodis perfekcionistas yra įgavęs tokią neigiamą konotaciją, dažnai tenka girdėti, kad aš esu sveikstantis perfekcionistas, aš nuo to gydausi, ar aš stengiuosi savo perfekcionizmą riboti ir panašiai. Bet knygos autorė sako – stop, palaukite, mes šitą žodį, galbūt neteisingai vartojame, galbūt būti perfekcionistu nėra nieko blogo“, – pasakojo J. Žuolytė.
„K. M. Schafler pabrėžia, kad perfekcionizmas nėra kažkas, nuo ko tu turėtum gydytis – galbūt tai kaip tik yra tavo stiprybė. Ji išskiria 5 perfekcionistų tipus – galite pasižiūrėti, kuriam patys priklausote. Ji neneigia, kad kartais perfekcionizmas gali turėti neigiamų pusių, bet aiškina, kad yra adaptyvus perfekcionizmas ir neadaptyvus, tai yra, tu arba jį išnaudoji gerai, arba jis tau kenkia – ji moko, ką daryti, kad visgi pakreiptum teigiama linkme, nes perfekcionizmas gali tau padėti siekiant tavo tikslų, su juo galima nuveikti daug gerų dalykų. Viskas yra su tuo tvarkoje, tik jei, žinoma, yra kažkokie saugikliai, kurie turi suveikti, jeigu pamatote, kad visgi tai jau pradeda jums kenkti. Ši knyga padeda atpažinti, į kurią pusę jūs einate ir ar reikia skatinti savo perfekcionizmą, ar galbūt ieškoti būdų, kaip su juo labiau susidraugauti“, – pasakojo J. Žuolytė.
Tracy King knyga „Kritinis mąstymas“ – kiek kitokia knyga, bet primenanti grožinės literatūros romaną.
„Knygos autorė per savo asmeninę istoriją pasakoja, kaip ji augo sudėtingoje šeimoje, kuri, nors buvo labai mylinti, bet turėjo įvairių socialinių problemų, tėtis turėjo neigiamų įpročių ir viskas pakrypo į tai, kad jie labai pasinešė į tam tikras religijas, o galiausiai jos šeimą ištiko nelaimė, tėtis, deja, buvo nužudytas. Knygos autorė pateikia savo supratimą, kaip ji kaip paauglė suprato, kas čia atsitiko, kodėl ta nelaimė įvyko jų šeimai. Augant labai religingoje šeimoje tai buvo pateikiama ir suprantama vienaip, o paskui ji atskleidžia visiškai kitas aplinkybes“, – kalbėjo J. Žuolytė.
„Nesinori visų detalių papasakoti, bet ji galiausiai išaugo į išsilavinusią stiprią moterį, kuri dabar pati yra žurnalistė, jos straipsniai spausdinami prestižiniuose leidiniuose, ji sako viešas kalbas, yra labai populiari, jos nuomonė vertinama. Knygoje ji dėsto patį tą kelią, kaip ji pradėjo kritiškai vertinti tai, kas jai buvo sakoma, kaip ji buvo auklėjama. Tai nereiškia, kad ji nemylėjo savo tėvų, bet ji suprato, kad galbūt nereikia visada tikėti viskuo. Tokia labai įdomi istorija tiesiog iš gyvenimiškosios pusės, skaitai ir įdomu, kaip žmogus kartais atrodo, kad šitas tai tikrai niekada nepasikeis, jo požiūris kitoks nebus, bet nebūtinai – ji parodo, kad gali būti, aš galiu mokytis, aš galiu sužinoti naujų faktų ir aš galiu išsiaiškinti ir pakeisti savo nuomonę, o tada vėlgi, ir per tą emocinę gerovę keisti savo gyvenimą, nes supranti, kad viskas buvo ne taip, kaip tau buvo sakoma“, – pasakojo „Delfi Kultūra“ redaktorė.
