Nino Haratischwili romanas „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ sukėlė didelį šurmulį literatūros pasaulyje, sulaukė teigiamo kritikų įvertinimo, o skaitytojų visame pasaulyje buvo pramintas literatūros klasikos „Vėjo nublokšti“ gruziniškąja versija. Iš Gruzijos (Sakartvelo) kilusios autorės vokiečių kalba parašytai istorinei šeimos dramai suteiktas ne vienas Vokietijos literatūrinis apdovanojimas, o jos vertimas į anglų kalbą 2020 m. pateko į Tarptautinės Bookerio premijos ilgąjį sąrašą.
XX a. pradžia, Tbilisyje gyvena klestinti šeima. Jai sėkmę atnešė ypatingas karšto šokolado receptas, sukurtas po kelionių Europoje, perduodamas iš kartos į kartą ir saugomas kaip karinė paslaptis. Įspėjimas naudoti jį itin atsargiai – ne šiaip užgaida: tai šokoladas, sukeliantis ekstazę, bet paliekantis labai kartų poskonį...
Stasia, paveldėjusi tėvo receptą, iš saulėtosios Gruzijos keliauja į šiaurę, į Sankt Peterburgą, ieškoti savo vyro Simono, kuris, vos spėjęs ją vesti, pragaišo Rusijos platybėse. Taip epinio pasakojimo gijos ima driektis nuo Tbilisio, Sankt Peterburgo ir Maskvos iki Berlyno, Vienos ir Londono, o Stasios istorija – tik pirmas pasakojimas apie didelę, bet pasmerktą meilę, kuri lyg šokoladas – iš pradžių kvaitulingai saldus, paskui apkarsta.
Viena karta keičia kitą, šeima gyvena neaprėpiamose ilgesio ir netekčių platybėse, persekiojama praeities aidų ir atspindžių. Pasauliui patiriant vieną sukrėtimą po kito, keičiasi ir šios istorijos personažai, pasirodo ir vėl išnyksta, o kartu su jais keliaujantis skaitytojas gali džiaugtis knyga, kuri ir sukrečia, ir moko, ir dar kartą leidžia patirti, koks trapus ir koks didingas gali būti žmogaus gyvenimas.
Kaip sakė V. Maksvytė, tai yra įspūdingos apimties knyga – ne tik daug puslapių, bet ir labai talpi istorija. „Pati autorė šitame romane mini kilimo įvaizdį, kad kiekvienas siūlas, kiekviena gija yra tarsi atskira istorija, ir jos užduotis yra iš tų atskirų istorijų – romanų, aistrų, sėkmės ir nesėkmės istorijų, slaptų receptų – supint viską į tą margą kilimą. Tikrai tiems ilgiems vakarams puikiai tinkama“, – kalbėjo ji.
C.W. Gortnerio „Marlena“ – biografinis romanas apie moterį, kuri gyveno pagal savo taisykles ir nedvejodama peržengė jos lyčiai nustatytas ribas, leisdama sau klausytis instinktų, vytis troškimus ir atsiduoti geiduliams. Marlena Dytrich smarkiai pralenkė savo laiką ir dėl prieštaringo elgesio dažnai sulaukdavo kritikos, bet niekas negalėtų paneigti, kad ji – viena ryškiausių XX a. Holivudo žvaigždžių.
Marija Magdalena Dytrich gimė scenai. Po Pirmojo pasaulinio karo aristokratiškame skurde auganti valinga paauglė prisiekia sau tapsianti aktore ir dainininke. Ji padeda į šalį smuiką, palieka griežtos motinos valdomą šeimą ir pasineria į laisvą Berlyno kabaretų ir naktinių klubų dekadansą. Geidulingas Marlenos grožis, viliokiškas balsas ir androginiški kostiumai traukia lyg magnetas. Jos koncertų salės – sausakimšos, o mylimųjų įvairovė – nepralenkiama ir peržengianti socialinių normų ribas. Tikros sėkmės ji sulaukia bene pernakt, atlikusi kabareto dainininkės vaidmenį filme „Žydrasis angelas“.
Nei šlovė, nei santuoka, nei motinystė nenumaldė nepailstančios ir audringos Marlenos sielos. Į valdžią atėjus Hitleriui, ji išplaukia į Ameriką, kur jos erotiškas gundytojos įvaizdis patraukia viso pasaulio dėmesį, ir tampa viena garsiausių Holivudo aktorių. Hitleris bando parsivilioti ją atgal į Vokietiją, tačiau Marlena turi kitų planų: ji koncertuoja sąjungininkų kariams Antrojo pasaulinio karo frontuose.
„C.W. Gortneris tikrai žinomas Lietuvos skaitytojams, jo romanai „Imperatorienė“, „Vatikano princesė“ ir daug kitų jo knygų yra išverstos į lietuvių kalbą. Visos jos yra istoriniai romanai, autorius tikrai surenka daug istorinės medžiagos ir tada ją įpina į tokį labai lengvai paskaitomą, labai skanų, intriguojantį romano tekstą“, – sakė V. Maksvytė.
Anne Jacobs „Vila“ – jaudinanti šeimos saga, neabejotinai nudžiuginsianti serialo „Dauntono abatija“ gerbėjus.
1913 metai, Augsburgas, Vokietija. Jauna mergina Mari priimama dirbti virtuvės padėjėja įspūdingoje viloje, kurioje gyvena pramonininko Johano Melcerio šeima. Netoliese įsikūręs ir jo audinių̃ fabrikas. Kol našlaičių prieglaudoje užaugusi mergina bando rasti savo vietą tarp tarnų, Melcerių šeima nekantriai laukia žiemos sezono pokylių, per kuriuos pirmą kartą pasirodys Katarina, jauniausia Melcerių dukra. Nuošaliai nuo visų įvykių laikosi tik Paulius, vyresnėlis sūnus ir įpėdinis, studijuojantis Miunchene. Bet viskas pasikeičia jam sutikus Mari...
„Vila“ yra įtraukianti klasikinė saga, kurioje apstu romantikos ir istorinių detalių. Jos pagrindinė herojė Mari – tarsi lygybės siekiančios, su blogiu nesitaikstančios, stiprios ir talentingos Pelenės versija, tikrai nustebinsianti skaitytoją. Dvi pasakojimo linijos – tarnų ir ponų – išties primena garsųjį serialą „Dauntono abatija“. Įvairiapusiškas, dėmesį prikaustantis ir kupinas jausmų romanas puikiai atspindi paskutinius metus iki Pirmojo pasaulinio karo.
V. Maksvytė atskleidė, kad tai yra pirmas romanas iš didesnės šeimos sagos: „Pati autorė sako, kad tai yra mylimiausias jos projektas iš visų knygų, kurias ji yra parašiusi. Jos pačios senelis turėjo audinių fabriką, turėjo vilą, ir nors dabar nei fabrikas, nei vila yra neišlikę, bet jai buvo be galo brangu rinkti informaciją apie to laikotarpio audinius, apie stakles, apie tai, kaip gyveno žmonės, kaip atrodė tos vilos – tai labai istoriškai prisodrintas, bet labai lengvai skaitomas ir malonus tekstas“.
Mary Lawson „Prieš pirmą sniegą“ – nacionalinis Kanados bestseleris, patekęs į 2021 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą.
Tai talentingai parašytas, jaudinantis ir įtaigus romanas, vaizduojantis krizės ištiktą šeimą. Šešiolikmetė nuolat maištaujanti Rouzė susibara su motina, pabėga iš namų ir tiesiog prapuola. Septynmetę Klarą, Rouzės nepaprastai mylimą mažąją sesutę, tėvai visais būdais saugo nuo tiesos. Klara jaučiasi sutrikusi ir labai ilgisi Rouzės. Ją guodžia tik Mozė, kaimynės katinas, šį Klara prižiūri paprašyta jo šeimininkės senutės ponios Orčard, kuri prieš kelias savaites atsigulė į ligoninę ir vis negrįžta.
Lijamas Keinas, įpusėjęs ketvirtą dešimtį, ką tik išsiskyręs ir netekęs darbo, atvyksta į šį mažą Soleso miestelį šiaurėje ir įsikelia į ponios Orčard namus – kur, Klaros galva, jam visiškai nepriklauso būti. Netrukus jį aplanko policininkas. Regis, vyras įtariamas dėl nusikaltimo.
Gyvenimui einant į pabaigą, Elžbietai Orčard ramybės neduoda trisdešimt metų saugoma paslaptis, skaudžiai nutvilkiusi dvi šeimas, o ypač vieną mažą vaiką...
Pasakojama iš trijų skirtingų įtaigių pusių istorija klaidžioja tarp šių nepamirštamų veikėjų, išryškindama juos siejančius sielvarto, sąžinės graužaties ir meilės sluoksnius. „Prieš pirmą sniegą“ – meistriškas, kupinas įtampos ir šviesaus humoro, žmogiškosios būties gelmes atskleidžiantis romanas, parašytas vienos iš didžiųjų šių laikų romanisčių.
V. Maksvytė prisipažino pati labai mėgstanti Kanadą ir vis pasinaudojanti proga panerti į tą kanadietišką atmosferą. „Mary Lawson yra Kanados autorė, kuri debiutavo būdama penkiasdešimties metų. Šiaip ji yra psichologė ir daugybę metų dirbo kaip psichologė, bet būdama jau brandaus amžiaus suprato, kad vis dėlto ji nori rašyti: pradėjo nuo trumpų kūrinių, kuriuos skelbdavo moterų, feministiniuose žurnaluose, o paskui iškėlė sau iššūkį parašyti romaną“, – pasakojo ji.
„Tiks visiems tiems, kas mėgsta subtilią literatūrą, žiūrėjimą į žmonių psichologiją, kurie tikrai yra neabejingi tiems Kanados gamtovaizdžiams, nes čia yra labai daug tos ramybės, kalnų, erdvės ir pati istorija irgi nepaprasta. Mes matome iš trijų skirtingų perspektyvų kuriamą pasakojimą, kuris yra be galo jautrus, be galo subtilus ir tikrai žadu tiems, kas išsirinks šią knygą, saldų ir subtilų skaitymo malonumą“, – kalbėjo literatūros ekspertė.