Malin Falch serijoje „Šiaurės pašvaistė“ dabar yra dvi dalys – „Kelionė į trolių slėnį“ ir „Vikingai ir orakulė“. Šios knygos skirtos vaikams nuo devynerių metų ir vyresniems.
„Tai yra komiksai, arba, kaip dabar dažnai sakoma, grafiniai romanai, kurie iš tiesų yra ilgesnio formato nei įprastas komiksas. „Šiaurės pašvaistė“ yra nuotykių kupina pasakinė istorija apie mergaitę, su kuria tapatintis turbūt galėtų dauguma vaikų. Sonja gyvena ramiai, turi klausyti tėvų, jiems paklusti, bet ji yra tokios energingos sielos vaikas, trokšta nuotykių ir kai tik pasitaiko galimybė, į juos leidžiasi. O ji pasitaiko, kai naktį kažkoks keistas berniukas pasirodo jos namuose. Pasirodo, kad jis yra ne iš šio pasaulio, o ji įkalba, kad ją reikia pasiimti kartu su juo į tą savo fantastinį pasaulį, kuris yra tarsi Norvegija, bet tokia pasakinė, mistinė, kurioje yra kalbantys gyvūnai, troliai, vikingai ir šiaip viskas labai magiška, kitaip negu jos tikrojoje Norvegijoje“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
„Atsidūrusi ten ji supranta, kad čia yra ne tik gražūs dalykai, bet yra ir kovos, nesutarimai, konfliktai, o ji yra vikingų įtariama, kad yra šnipė. Žodžiu, įsisiūbuoja veiksmas, tikrai labai įtraukia, smagu skaityti, kai pabaigi pirmą dalį, tik greičiau į rankas norisi griebti antrą“, – kalbėjo ji.
„Šiaip dar labai norėčiau atkreipti dėmesį į patį žanrą, kaip ir sakiau, tai yra komiksas ar grafinis romanas, o Lietuvoje tikrai negalime pasigirti ilga šito žanro tradicija, kai kitos šalys dešimtmečių dešimtmečius skaičiuoja – Lietuvoje tai yra, deja, dešimties metų, gal šiek tiek daugiau, reikalas“, – sakė E. Baliutavičiūtė.
„Vakaruose tas žanras anksti prigijo ir tapo gana populiarus, o Lietuvoje tik dabar tokį kvėpavimą įgauna. Kartais žmonės šiek tiek baidosi, sako, ką čia skaityti, čia vieni paveikslėliai, bet iš tikrųjų šiuolaikiniame pasaulyje vizualinis raštingumas svarbesnis nei bet kada anksčiau – dabar jis yra lygiai toks pats svarbus kaip ir tiesiog raštingumas, gebėjimas skaityti, suprasti tekstą. Įtampos, kylančios tarp teksto ir vaizdo, yra be galo svarbios, jas vaikams ir suaugusiems taip pat reikia mokėti analizuoti, atskirti, kas kada nepasakoma iki galo, kas pasakoma viena forma ar kita, tad tokio žanro knygas tikrai reikia įsileisti. Vaikai jas tikrai labai mielai priima, jau yra daug ir suaugusių jų mėgėjų, bet visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad tai yra menkesnė literatūra, nors tikrai taip nėra“, – pabrėžė ji.
Alice Roberts „Vilko kelias“ – labai intriguojanti istorija, paremta tikrais archeologiniais tyrimais.
„Tai yra istorija apie priešistorinius laikus, apie kuriuos, kaip žinote, jokių rašytinių istorinių šaltinių nėra išlikę, viską, ką mokslininkai atranda, yra iš to, ką žmonės paliko fiziško, daiktus, ką jie pagamino, kažkokie rasti likučiai ir panašiai. Autorė, kuri taip pat yra mokslininkė, besidominti šia sritimi, apskritai istorija, žmogaus evoliucija, antropologija, ilgą laiką tiesiog pasakodavo pažintinius pasakojimus, rengdavo laidas Amerikoje ir sumanė, kad reikia apie tai parašyti knygą – rezultatas mane tikrai labai nustebino ir pradžiugino“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.
„Istorija nesudėtinga, bet ji labai įdomi ir intriguoja būtent tuo nepažinumu, ji pasakoja apie laikus, apie kuriuos mes beveik nieko nežinome“, – sakė ji.
Knygos herojė, mergaitė Tuuli gyvena priešistoriniais laikais. Keičiantis metų laikams, ji keliauja su savo gentimi: įkuria stovyklas, medžioja ir ginasi nuo daugybės klimato keliamų pavojų. Tuuli žino, kad pasaulis kur kas platesnis, tad, pamačiusi prie genties stovyklos tykant keistą berniuką, supranta, kad su juo gali būti susiję nuotykiai, kurių ji taip trokšta.
Tas berniukas yra neandertalietis, savo genties atsiųstas ieškoti saugesnės žemės. Tarp vaikų netikėtai užsimezga draugystė ir jie leidžiasi į kelionę, kuri paveiks visos žmonijos istoriją.
„Tai knyga skaitytojams maždaug nuo vienuolikos dvylikos metų, bet ji tikrai intriguoja ir vyresnius, nes čia ne tik pasakojama įdomi istorija, bet kartu galima praplėsti vaizduotę, šiek tiek daugiau įsivaizduoti, kaip gyveno žmonės priešistoriniais laikais“, – kalbėjo E. Baliutavičiūtė.
Tiems, kurie domisi panašiomis temomis, ji taip pat priminė Williamo Goldingo, „Musių valdovo“ autoriaus, knygą „Paveldėtojai“, kuri skirta šiek tiek vyresniems skaitytojams.
Dar vienas gerai žinomas autorius – vokiečių vaikų literatūros klasikas Michaelis Ende.
„Čia turime dvi jo garsiausias ir reikšmingiausias, į vaikų literatūros istoriją jau įėjusias knygas, tai yra „Momo“ ir „Begalinė istorija“. Aš pati, kaip suaugęs žmogus, be galo žaviuosi, kaip jis sugeba sukurti labai įdomų, labai intriguojantį siužetą, bet tiek daug gelmės sudėti, kuri neužklampina jaunojo skaitytojo, bet kartu su siužetu ir apie tokius dalykus susimąstai...“, – kalbėjo E. Baliutavičiūtė.
„Štai Momo yra mergaitės, pagrindinės knygos veikėjos, vardas, kuri gyvena tokiuose kaip lūšnynuose, ir turi dovaną, apie kurią nieko neišduosiu, bet už tą dovaną visi miestelio žmonės ją labai vertina. Ir vieną dieną miestelyje pasirodo tokie pilkieji ponai, kurie siūlo paprastą sandėrį – parduoti savo laiką. Gal ir neblogai skamba, atrodo, visi turime to laiko, gal kažką geresnio galima nuveikti su juo, ir žmonės susigundo tai padaryti, bet pasirodo, kad ta kaina, kurią tu susimoki, iš tikrųjų yra labai didelė – šiuo atveju jis kainuoja tavo žmogiškumą, nes širdis užpelkėja, kai nėra laiko. Ir vienintelė Momo nepasiduoda pagundai parduoti savo laiką, ji su savo keliais pagalbininkais bando išsiaiškinti, kas tie pilkieji ponai, ko jie nori, koks tikslas pardavinėti arba pirkti laiką, ir kas čia vyksta. Tikrai autoriaus fantazija begalinė“, – pasakojo ji.
Kita šio autoriaus knyga – „Begalinė istorija“.
„Ne nauja, bet atsinaujinusi knyga, su naujais viršeliais, kurią jau skaitė daug daug vaikų – tai istorija apie knygų galią, jų reikšmę. Berniukas, kurį vejasi persekiotojai, kurie nori tyčiotis, įžeidinėti, negražiai elgtis su juo, pasislepia knygyne ir atranda keistą knygą „Begalinė istorija“, į ją įninka ir netrukus supranta, kad jis pats tampa tos knygos dalimi – jis ne skaitytojas, jis tos knygos dalyvis. Labai įdomus įvykis ir jam tenka labai didelė užduotis, su kuria jis gal ir negali susitvarkyti, nežinia, nes mezgama labai didelė intriga, ar jis gali tą istoriją užbaigti taip, kaip ją reikia užbaigti“, – kalbėjo vaikų literatūros ekspertė. „Toks sudėliotas siužetas, kad ten yra daug kliuvinių, kodėl jis negali taip lengvai visko įveikti, bet jis turi ir vidinių priežasčių. Ši istorija tiek kartų aptarinėta, girta įvairių žmonių, kad man trūksta naujų žodžių jai apibūdinti, bet pasakysiu, kad ji iškelia ne tik apskritai knygos vertę mūsų gyvenimui – be abejo, tą daro – bet ir kalba, kad nors knygos gerai, nereikia visą laiką jose slėptis, jei tau gyvenime kažkas gal nesiseka. Reikia balansą atrasti. Ši knyga apie tai labai svariai ir įdomiai kalba“, – sakė ji.
