Phaedra Patrick knyga „Itališkas viešbutukas“ – tokia, kurią tikrai drąsiai galime vadinti atostogų romanu.
„Labai lengva, labai šviesi, optimistiška knyga. Istorija prasideda ne taip linksmai: pagrindinė herojė, radijo laidos vedėja, konsultuoja žmones įvairiais klausimais – ji turi susikūrusi tokį įvaizdį, kad visada žino, ką daryti, jos pačios gyvenimas kitiems atrodo tobulas. Ji ruošiasi savo 25 metų vestuvių metinėms ir yra suplanavusi vyrui staigmeną, kelionę į Italiją, kur nori vykti ir atgaivinti jų šiek tiek priblėsusius santykius. Tačiau jis vietoj to, kad nudžiugtų, pateikia skyrybų prašymą“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Tuomet ją pačią ištinka krizė ir ji vietoj vyro į kelionę pasikviečia keturis savo radijo laidos klausytojus. Prasideda jų, kurie visi yra sudaužytomis širdimis dėl skirtingų priežasčių, kelionė kartu, mezgasi santykiai, susikuria tarsi maža nauja bendruomenė. Tokia labai šilta, šviesi istorija – skaitai ir žinai, kad čia bus ta laiminga pabaiga, viskas visiems susiklostys gerai, tai norintiems gerų emocijų, vasariškų emocijų“, – kalbėjo ji.
Ashley Audrain „Kuždesiai“ – romanas, kuriame nagrinėjamos žlugdančio pavydo, pasiaukojančios motinystės, trūkinėjančių santuokinių ryšių, skausmingos persileidimų ir nutildytos nuojautos temos, kelia klausimus, kas nutinka, kai geri žmonės priima netinkamus sprendimus.“Visiškai kitokia knyga, psichologinė drama. Viskas prasideda nuo to, kad kaimynystėje, mažoje bendruomenėje vyksta vakarėlis, kuriame dalyvauja kelios šeimos ir matome jų labai skirtingus santykius. Daug meilės intrigų, išdavysčių, bet iš tikrųjų labai giliai kapstanti knyga. Apie moteriškumą, apie motinystę, apie neišsipildžiusią motinystę, apie tai, kiek daug tikimasi iš mamų ir apskritai iš moterų, kokius jos pačios sau kelia iššūkius“, – pasakojo J. Žuolytė.
Pasak jos, ši knyga nėra lengva turinio prasme, bet yra lengvai skaitoma: „Paliečiamos labai jautrios, labai sunkios temos. Iš skaitytojų moterų turbūt visos bent su kažkuria heroje gali tapatintis, nes nors jos visos gyvena vienoje bendruomenėje, bet labai skirtingus gyvenimus, yra iš šiek tiek skirtingų socialinių sluoksnių, skirtingų profesijų. Bet kai bendruomenėje ištinka nelaimė, vienas vaikas iškrenta per langą, ir aiškinamasi, kas atsitiko, paaiškėja, kad visų jų gyvenimai yra kažkaip susiję“.
Louise Kennedy romanas „Peržengus ribą“ yra paremtas tikrais įvykiais. 1975 metai. Šiaurės Airijoje atvirai liepsnoja protestantų ir katalikų nesutarimai, aidi šūviai ir griaudėja sprogimai, o jauna moteris blaškosi tarp ištikimybės savo bendruomenei ir pavojingos aistros.
Nepaisant sumaišties ir smurto protrūkių, Kušla su motina gyvena ramų gyvenimą mažame miestelyje netoli Belfasto. Dienomis ji dėsto parapijos mokykloje, o naktimis dirba šeimos užeigoje. Būtent ten ji susipažįsta su Maiklu Egniu, advokatu, išgarsėjusiu teismuose ginant Airijos respublikonų armijos (IRA) narius.
Maiklas yra protestantas, o Kušla – katalikė. Be to, jis vedęs vyras, tad Kušlai derėtų laikytis nuo jo atokiau. Visgi nepaisydama įspėjimų Kušla leidžiasi įtraukiama į rafinuotą gerokai vyresnio vyriškio pasaulį, ir tarp jų užsimezga romanas. Tačiau idilė greitai baigiasi. Netrukus miestelio prieigose randamas žiauriai sumuštas vieno jos mokinio tėvas. Kyla neapykantos ir pykčio banga, grasinanti palaidoti visus, kuriuos Kušla labiausiai nori apsaugoti.
„Per žmogaus istoriją visada paprasčiau suprasti istorinį kontekstą. Tad ir šiuo atveju, per meilės romaną parodomas Šiaurės Airijos susiskaldymas, ten gyvenančių žmonių problemos. Tai meilės istorija, suteikianti platesnių istorinių žinių“, – kalbėjo J. Žuolytė.
Romanas „Peržengus ribą“ The Washington Post išrinktas geriausia metų knyga ir yra įtrauktas į Moterų grožinės literatūros premijos trumpąjį sąrašą.
Katherine Pancol „Geltonos krokodilų akys“ – moderni paryžietiška šeimos istorija, priversianti juoktis net personažams pakliuvus į, regis, beviltiškas situacijas.
K. Pancol šiuo metu – viena populiariausių, geriausiai parduodamų autorių Prancūzijoje.
„Istorija prasideda vėl nuo nemalonių įvykių, kai moteris išsiskiria su vyru ir galvoja, ką daryti su gyvenimu: dvi mažos dukros, pajamų – mažai, o kažkaip gyventi reikia. Ji sudaro su savo seserimi, kuri visai priešinga jai, tokią keistą sutartį, kad ji, būdama XII amžiaus istorijos specialistė, rašys romaną, ir gaus visus pinigus, bet autorystė teks seseriai, kuri to nori dėl tam tikrų priežasčių to nori. Jos pradeda rašyti tą knygą ir joms pačioms netikėtai ta knyga tampa sensacija. Nuo tada jų gyvenimai verčiasi aukštyn kojomis“, – pasakojo J. Žuolytė.
Šios knygos tęsinys – „Lėtas vėžlių valsas“, kai pagrindinė herojė jau yra sėkminga rašytoja, gyvenanti Paryžiuje. Tačiau jai, pagaliau pajutusiai troškulį save pažinti, tenka susidurti su išsiskyrimu, šeimos problemomis ir net šalia vykstančiomis žmogžudystėmis. Šias knygas galima skaityti tiek kaip susijusias, tiek atskirai – jos yra dvi pirmos trilogijos dalys.
„Vėlgi, labai lengvai skaitomos, labai smagios knygos, temos pateikiamos su tiek humoro, kad skaitai ir šypsaisi – nėra slogumo, pamatai, kad iš bet kokios situacijos galima išsikapstyti“, – kalbėjo J. Žuolytė.