Tarp skaitomiausių autorių taip pat buvo Elena De Strozzi, Vytautas Ažušilis, Sigitas Parulskis, Vytautas Račickas, Vytautas V. Landsbergis, Jurga Ivanauskaitė, Kristina Sabaliauskaitė, Daiva Vaitkevičiūtė, pranešė Kultūros ministerija, remdamasi autorių teisių gynimo LATGA duomenimis.
R.Granausko kūriniai bibliotekose paimti 17 tūkst. 573 kartus, I.Buivydaitės-Kupčinskienės - 15 tūkst. 147, E.De Strozzi - 14 tūkst. 700, V.Ažušilio - 10 tūkst. 848, S.Parulskio - 8529, V.Račicko - 8523, V.V.Landsbergio - 7827, J.Ivanauskaitės - 6485, K.Sabaliauskaitės - 6114, D.Vaitkevičiūtės - 5537 kartus.
I.Buivydaitės–Kupčinskienės knyga „Kitapus veidrodžio“ – daugiausia kartų praėjusiais metais skaitytojams išduota lietuvių autoriaus grožinės literatūros knyga. Ji paimta 3003 kartus.
Taip pat paklausios tarp skaitytojų buvo ir E.De Strozzi „Laiko upės slenksčiai“ (2698 kartai), K.Sabaliauskaitės „Silva Rerum“ (2447 kartai), R.Granausko „Gyvenimas po klevu“ (2435 kartai), „Šventųjų gyvenimai“ (2119 kartų), „Išvarytieji“ (1641 kartas), Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“ (2041 kartas), Roko Flick „Paskutinis traukinys“ (1339 kartai).
Tarp užsienio grožinės literatūros autorių skaitomiausi buvo Davido Jerome Selindgerio (Devido Džeromo Selindžerio) „Rugiuose prie bedugnės“ (3300 kartų), Jodi Picoult „Mano sesers globėjas“ (3247 kartai), M.L.Stedmano „Švyturys tarp dviejų vandenynų“ (2902 kartai), Melvino Burgesso „Heroinas“ (2668 kartai), Santos Montefiore „Prarastos meilės jūra“ (2674 kartai).
Ataskaitos duomenimis, populiariausia lietuvių autorių mokslinės literatūros knyga tapo Filomenos Taunytės–Paškonienės „7 nuodėmės ir 12 ligų“. Susidomėjimo sulaukė ir Vytauto Pranulio, Arvydo Pajuodžio, Reginos Virvilaitės ir Sigito Urbonavičiaus „Marketingas“, Algimanto Sakalo, Alfonso Laurinavičiaus ir kt.
Remiantis skaitomumo bibliotekose duomenimis, paskirstytas autorinis atlyginimas. Pernai tam skirta 187 tūkst. 674 eurų. Juos pasidalijo 1098 autoriai už 16 tūkst. 283 kūrinius.