Mažuosius skaitytojus ir ne tik juos neabejotinai pradžiugins J. K. Rowling Hogvartso bibliotekos trilogija: „Bardo Bidlio istorijos“, „Kvidičo istorija“, „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“.
„Apie Harį Poterį negalima sakyti, kad tai tik vaikų literatūra, nes ir mamoms, ir tėčiams, ir tiems, kas neturi vaikų, tas Hario Poterio pasaulis yra tinkamas“, – šypsojosi V. Maksvytė.
„Visa šita trilogija skirta tam, kad mes geriau pažintume Hario Poterio pasaulį: ne tik tas pačias istorijas, pačias knygas, bet ir kontekstą, kuriame jis gyvena“, – sakė literatūros ekspertė.
Knygoje „Bardo Bidlio istorijos“ rasite pasakas, kurias skaito mažieji burtininkai, tarp jų ir pats Haris Poteris, kartu su Albo Dumbldoro paaiškinimais. Šią knygą išvertė Zita Marienė.
„Kvidičo istorija“ iš arčiau supažindins su garsiuoju žaidimu, jo istorija ir jo atmainomis iki pat šių dienų. „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“ atskleis neįtikėtiną burtininkų pasaulyje sutinkamų gyvūnų pasaulį. Šias dvi knygas išvertė Elžbieta Kmitaitė.
Dar vienas pasiūlymas garsiojo burtininko mylėtojams – Joanna Farrow „Oficiali Harry Potter receptų knyga“.
V. Maksvytė pasakojo, kad šioje knygoje sudėti 45 receptai, įkvėpti Hario Poterio filmų: „Stebuklinga, spalvinga knyga, su daugybe iliustracijų. Realūs receptai, arba matyti filme, arba jų įkvėpti – lengvai pagaminami, pritaikyti šiuolaikiniam vartotojui, veganiški, be gliutenų, nuo užkandžių iki saldumynų. Magiški ir pavadinimai, ir labai smagūs receptai, ir tai, kaip pateikta, su įvairiais patarimais. Visoje knygoje yra nuotraukos iš filmų, smagūs ir įdomūs faktai apie filmus, knygas – tai kaip enciklopedija apie Hario Poterio pasaulį“.
Knygoje taip pat yra iškarpos, pagal kurių formas galima lengviau pagaminti norimus patiekalus, ir, pavyzdžiui, surengti teminį vakarėlį.
Allison Pataki – lietuviams gerai žinoma bestselerių „Imperatorienė Sisi“ ir „Karalienės likimas“ autorė.
„Ši jauna amerikiečių autorė garsėja savo misija iškelti primirštas įstabias istorines moteris ir papasakoti apie jas tokiu paprastu, smagiu formatu“, – sakė V. Maskvytė.
Knygoje „Išdaviko žmona“ A. Pataki pasakoja apie 18-ame amžiuje gyvenusią Pegę Šipen.
Jaunutė Pegė Šipen, žymaus ir turtingo teisėjo Edmundo Šipeno duktė, puikiai jautėsi Filadelfiją užėmusios britų okupacinės valdžios pokyliuose ir neslėpė šiltų jausmų dailiam karininkui Džonui Andrė. Kai Benedikto Arnoldo vadovaujamos amerikiečių kariuomenės pergalės privertė britus palikti Filadelfiją, Pegės ir Džono ryšys nutrūko. Ieškodama galimybių susigrąžinti populiarumą ir vėl spindėti pokyliuose, ji užmezgė santykius su Benediktu Arnoldu. Apsukusi galvą gerokai vyresniam generolui Pegė tapo jo žmona – ir sumaniai manipuliuodama savo vyro ambicijomis bei jausmais pastūmėjo JAV revoliucijos didvyrį juodžiausiai išdavystei.
Rašytoja Allison Pataki šią istoriją pasakoja žvelgdama kuklios merginos Klaros Bel akimis. Po močiutės mirties iš kaimo į Filadelfiją atvykusi Klara pateko į teisėjo Edmundo Šipeno namus ir tapo jo dukters Pegės asmenine tarnaite. Atlaikiusi nesuskaičiuojamus savo šeimininkės kaprizus ir įgijusi jos pasitikėjimą, Klara pirmoji sužinojo apie rengiamą išdavystę ir priėmė sprendimą, pakeitusį ne tik jos, bet ir už savo laisvę kovojusios Amerikos istoriją.
Henry James „Moters portretas“ – knyga klasikos gerbėjams.
„Labai gražiai išleista, įspūdingas kūrinys, taip pat iš Amerikos kilęs autorius, nors priskiriamas britų literatūrai“, – sakė V. Maksvytė.
„Autorius, gyvenęs 19 a. pab.-20 a. pr., vadinamas tuo, kuris iš realistinės literatūros nutiesė tiltus į modernią literatūrą. Tai yra vienas įspūdingiausių amžiaus viduryje parašytų romanų, kurio pagrindinė veikėja yra moteris Izabelė Arčer, bet šįkart romanas ne tiek apie istorinius įvykius, kiek apie vidinį pasaulį, jauno žmogaus transformaciją per įvairias negandas, išbandymus keliaujant į brandą. Tad puikiai tiks visiems klasikinės literatūros mėgėjams, taip pat romanų skaitytojams – tokia kokybiška, subtili ir drauge labai solidi kalėdinė dovana“, – kalbėjo ji.
„Karo žmonės“ – nauja bestselerio „Karo anatomija“ autoriaus Giedriaus Petkevičiaus knyga.
Mielas skaitytojau, ar žinote, kaip baigėsi šios istorijos?
Morfijaus injekcijos ir laužomos nuodingojo kalio cianido kapsulės virš miegančių vaikų burnų – apkvaitę nuo beprotybės degančiame Berlyne, Josephas ir Magda Goebbelsai stebėjo šią bakhanaliją ir ruošėsi mirti patys. Tuo metu visi jų vaikai nustojo kvėpuoti. Istorija gana gerai žinoma ir dažnai pasakojama, „kaip Goebbelsas nužudė savo visus vaikus“. Vis dėlto vėlesnė vaikų istorija, nors ir ne tokia dramatiška, skamba gerokai įdomiau. Kokia „vaikų istorija“, jeigu visi Josepho Goebbelso vaikai buvo nužudyti?
Būti sumaniam, kantriam, tyliam, greitesniam – savybės, pageidautinos visų šalių žvalgybos bendruomenėse. Sovietų KGB, garsėjusi (kiek keistas žodis kalbant apie slaptas ar pusiau slaptas organizacijas) savo jėga ir galimybėmis, ilgą laiką buvo vedžiojama už nosies merginos, kuri visai neatitiko priešo žvalgo įvaizdžio, o juk visus išankstinius prietarus ir įvaizdžių šablonus mokymų metu žvalgams ir stengiamasi išmušti iš galvos.
Įsivaizduokite, jūs žiūrite pro langą, o link jūsų artėja įsiutusi minia. Pravertos burnos taško seilėmis paskanintus neapykantos šūkius ir šaukiasi dangaus keršto, pykčiu dega akys. Kelių metrų aukščio tvora prie pastato traška spaudžiama minios, galiausiai užpuolikai perlipa ją ir pasileidžia tiesiai link jūsų. Ne, tai ne zombių apokalipsė, filmuojama dar viename Holivudo paviljone, – maždaug taip atrodė JAV ambasados šturmas Teherane 1979-aisiais.
Kai įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai piešia rūsčius raumeningus vyrus, galbūt valingas jų koleges, su ginklais rankose kovojančias už savo įsitikinimus, šalį ar idealus. Dažniausiai esame savo inertiškų įsivaizdavimų įkaitai. Įvairiais duomenimis, karinių konfliktų zonose šiuo metu gyvena apie 250 milijonų vaikų, iš kurių 300 000 vienokia ar kitokia forma dalyvauja ginkluotose formuotėse, 47 procentai jų – mergaitės.
Vyrai, moterys ir vaikai. Mokslininkai, kuriantys bakteriologinius ginklus, ir gydytojai, imituojantys pandemijas, siekdami išgelbėti žmones. Prezidentai, gangsteriai, meno klastotojai, sportininkai olimpiečiai, rašytojai, tardytojai ir slaptieji agentai. Visus juos sujungė karas. Jų neįtikėtini likimai ir kitu kampu papasakotos istorijos priblokš skaitytoją karo beprotybės ir beprasmybės grimasomis.
Visa tai ir daug daugiau rasite knygoje „Karo žmonės“.
„G. Petkevičius – karo istorikas, žmogus, kuris geba apie karą kalbėti ne tik labai argumentuotai ir profesionaliai, bet ir pažiūrėti truputį kitais kampais, parodyti kitas perspektyvas. Ir šį kartą knyga apie žmones karo istorijose, nuo labai garsių, kontroversiškų asmenybių, iki paprastų kareivių“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Giedriaus misija turbūt yra padėti suprasti, kas yra karas, koks jis daugialypis, įvairialypis, ir kartais atnešantis labai daug skausmo ir žalos, o kartais – inspiruojantis netikėčiausius atradimus, kurie vėliau tampa visuotinai priimtinomis technikomis ir technologijomis. Knyga tiks visiems, kurie mėgsta dokumentinę literatūrą, istorines knygas – tiek vyrams, tiek moterims, įvairaus amžiaus“, – sakė literatūros ekspertė ir priminė, kad daugiau rekomendacijų taip pat galima ieškoti leidyklos „Alma littera“ sukurtame virtualiame asistente.