James Norbury „Katinas, kuris mokė dzeno“ – nuostabiai iliustruota knyga apie keliones, į kurias leidžiamės norėdami atrasti save.
„Labai jauki knyga, kurią parašė kito bestselerio, knygos „Didžioji panda ir mažasis drakonas“, autorius. Be to, jis knygas ne tik rašo, bet ir piešia – būtent tuo jos yra ypatingos. Skaitai, žiūri tas nuostabias iliustracijas, viskas taip miela, o jo pasakojimai visada turi kažkokį tokį šiltą moralą“, – pasakojo J. Žuolytė.
Ši knyga – pasakojimas apie išmintingąjį Katiną. Vieną dieną jis sužino, kad toli už miesto, klevyne, auga vieniša sena pušis, iki kurios nusigavęs taptų pačiu išmintingiausiu padaru pasaulyje. Taip prasideda jo atradimų kupina kelionė.
Pakeliui Katinas sutinka margą būrį gyvūnų: minčių triukšmo kankinamą Beždžionę, nuo gyvenimo pavargusį Vėžlį, su pykčiu kovojantį Tigrą, nelaimingą Vilkiuką ir godžią Varną. Jie dalijasi savo istorijomis ir gyvenimo pamokomis. Tačiau netikėtai sutikęs nerūpestingai lapus gainiojantį Kačiuką, Katinas ima abejoti viskuo... Kokią išmintį Katinas gali perduoti savo draugams ir, svarbiausia, ko jam dar reikia išmokti pačiam?
„Labai jauki knyga pasiėmus su arbata pavartyti, pasigrožėti iš lėto, puikiai tinkama Kalėdų nuotaikai kurti. Nuostabi knyga, tinkama ir vaikams, ir suaugusiems – tiesiog kam norisi labai šiltos emocijos, toks išplėstinis atvirukas“, – šypsojosi ji.
Visai kitokių pasakų knyga – garsiojo „Žiedų valdovo“ ir „Hobito“ kūrėjo J. R. R. Tolkieno „Nepaprastosios karalystės pasakos“.
Ši knyga gerbėjams suteikia unikalią galimybę susipažinti su fantastišku kūrybingumu spinduliuojančiais, kiek menkiau žinomais Tolkieno pasakojimais, kuriuose gyvena drakonai ir smėlio burtininkai, jūrų pabaisos ir hobitai, riteriai ir nykštukai bei įvairios kitokios pasakiškos būtybės. Išskirtinio žavesio jų istorijoms suteikia ir rašytojo esė „Apie pasakas“ bei originalios „Oskaro“ laureato Alano Lee iliustracijos.
„Tai yra labai turtingos, vaizdingos pasakos. Sakoma, kad J.R.R. Tolkienas šias pasakas kūrė galvodamas apie savo vaikus, kai jie iškeldavo kažkokius klausimus. Pavyzdžiui, vaikščioja su sūnumi, sūnus pameta žaislinį šuniuką ir vaikui liūdna – tada jis sugalvoja visą pasaką papasakoti, kas tam šuniukui atsitiko: gal jis buvo stebuklingas, gal jį ištiko kažkokie nuotykiai?“, – pasakojo J. Žuolytė.
Šioje knygoje taip pat yra įdėtas J. R. R. Tolkieno straipsnis apie tai, kas yra pasaka, kad galbūt žmonės nuvertina šį žanrą – jis pabrėžia, kad pasakos tikrai nėra tik vaikams, kad jas sukurti yra labai sunku.
„Jis grąžina pasakoms šlovingą vietą, sako, kad jos yra rimtas, daug pamokantis kūrinys o skaityti jas gali tikrai ne tik vaikai. Šiuo atveju pasakos irgi tokiems vyresniems vaikams arba iš tiesų net suaugusiems“, – pasakojo J. Žuolytė.
Visai kitokia literatūra – Chloe Walsh ir jos sensacija „Tik Tok“ tapusi knyga „Pargriauti 13“. Kylanti regbio žvaigždė Džonis Kavanagas turi viską, ko tik gali geisti. Išvaizdus, populiarus ir mylimas vaikinas pasirengęs padaryti bet ką, kad pasiektų viršūnę, taigi niekas negali jam sutrukdyti – netgi drovi Tomeno koledžo naujokė liūdnomis akimis ir negrabiai slepiamomis mėlynėmis. Toji, kurią išvydęs Džonis pasijunta tarsi gavęs smūgį į saulės rezginį.
Drovioji naujokė Šanon Linč slepia ne tik mėlynes ant kūno. Nukamuota patyčių ir kitų sielą graužiančių demonų, mergina į Tomeno koledžą atvyksta įpusėjus mokslo metams, desperatiškai vildamasi pradėti naują, šviesesnį etapą. Pačią pirmą dieną ji susipažįsta su mokyklos merginų numylėtiniu Džoniu, kurį išvydus Šanon užgniaužia kvapą.
„Ši knygų serija pasaulyje tapo tikra sensacija, o dabar jos pradėtos versti ir į lietuvių kalbą. Žinoma, centre yra pirmoji meilė, bet kartu paliečiamos ir sudėtingos temos, kaip smurtas šeimoje, patyčios, priklausomybės ir kitos“, – knygą pristatė J. Žuolytė.
„Vandens pažadas“ – ilgai lauktas naujasis Abrahamo Vergheseʼo romanas. Tai įspūdingas, be galo gražiai parašytas ir išmintingas epas apie meilę, tikėjimą ir mediciną.
Kerala, Pietų Indijos Malabaro krantas, 1900–1977 metai. Tai pasakojimas apie tris vienos giminės kartas, kurias vis ištinka ta pati bėda: mažiausiai vienas šeimos narys nuskęsta, o Keraloje vanduo tyvuliuoja visur.
Dvylikametė krikščionė (pirmąją bendruomenę Keraloje įkūrė apaštalas Tomas), neseniai palaidojusi tėvą, valtimi išgabenama tuoktis: keturiasdešimtmetį jaunikį ji pirmą kartą pamatys per vestuves. Taip prasideda naujas šios mergaitės, būsimosios matriarchės, gyvenimas, kuriame netrūks ne tik kuklių džiaugsmų ir jaukių rūpesčių, bet ir vargo, sielvarto ir mirčių. Nesikeis tik jos pasitikėjimas Dievu ir meilė – vyrui ir žmonėms, ir ji taps neįtikėtinų permainų liudininke.
„Vandens pažadas“ piešia mirguliuojantį kaip povo plunksnos Indijos, kokios jau nebėra, ir laiko, kuris jau praėjo, vaizdą. Tai himnas medicinos pažangai ir žmogaus protui, kuklus liudijimas, kokių sunkumų teko patirti ankstesnėms kartoms dėl tų, kurie gyvena šiandien. Tai vienas iš meistriškiausių romanų, išleistų pastaraisiais metais.
„Įvairialypė labai turtinga turiniu knyga. Jos autorius pats pagal išsilavinimą yra medikas ir tai labai jaučiasi šioje knygoje. Taip pat jo kilmė įdomi – jis pats gimė Afrikoje, bet jo tėvai kilę iš Indijos, kur vyksta knygos veiksmas ir jis parodo, kaip mato šią šalį“, – pasakojo J. Žuolytė.
„Tai, be abejo, daug meilės istorijų, daug šeimyninių ryšių. Labai tas įdomus aspektas, kad visi yra vienas su kitu susiję. Galvoji, juk Indija yra be galo didelė šalis, bet vis tiek jie visi ten kažkelintos kartos pusbroliai ir panašiai, visi veikia vienas kito gyvenimus. Tai tokia knyga, kuri, manau, turėtų labai patikti ir serialų gerbėjams, nes tiek daug visko apima ir labai įdomu žiūrėti, kas bus toliau“, – sakė ji.
