Pasak jos, susidomėjimas mūsų valstybe, mūsų šaknimis auga. „Skaičiuojame jau ne vieną dešimtmetį nepriklausomybės ir sąmoningumas didėja. Ateina jaunos kartos, kurios dar negyveno tais laikais, kai buvo pokaris, karas, partizanų judėjimas, tas pats Baltijos kelias, kas kai kuriems iš mūsų dar gyva realybė, o kitiems jau istoriniai faktai. Bet koks prisilietimas prie šaknų yra tikrai vertas dėmesio, pritraukiantis skaitytoją“, – kalbėjo ji.
Istorijos mylėtojams ji pasiūlė atkreipti dėmesį į tris knygas: dvi suaugusiems ir vieną vaikams.
Laima Vincė, „Mūsų nepalaužė“
Knyga „Mūsų nepalaužė“ gimė po ilgo ir kruopštaus Laimos Vincės darbo – 2007–2011 metais užrašytų partizanų, ryšininkų ir tremtinių išgyvenimų.
„Kad išgirsčiau jų pasakojimus, keliavau į atokiausius kaimelius. Teko nakvoti ant šieno, padėti savo pašnekovams tvarkytis buityje, sėdėti prie stalo ir mėgautis šeimininkų vaišingumu. Dažnai kartu verkėme, tačiau kur kas dažniau juokėmės. Kai kalbėjausi su savo pašnekovais, dauguma jų buvo įkopę į aštuntą ar devintą dešimtį. Nerimavau, kad jie neprisimins savo jaunystės įvykių, tačiau jų pasakojimai buvo išsamūs, tikslūs ir nuoseklūs“, – pasakojo Laima Vincė.
„Laimos Vincės lietuvių kalba leidžiama knyga „Mūsų nepalaužė“ paliečia pačią vertingiausią žmogaus atminties dalį – atsiminimus. Ir ne tik paliečia, bet ir padeda mums perprasti tragiškiausius XX a. įvykius išgyvenusių žmonių – lietuvių, žydų, vokiečių – patirtį. Manau, užrašytuose prisiminimuose autorė užčiuopė tai, kas svarbiausia – tie žmonės mylėjo, nors patyrė daugybę žiaurumų ir netekčių. O jų pasakyti žodžiai vertingi ne mažiau negu storos istorikų knygos“, – apie knygą atsiliepė istorikas, politikas Arvydas Anušauskas.
Laima Vincė – rašytoja, dramaturgė, poetė, vertėja, dėstytoja. Ji įgijo kūrybinio rašymo literatūros magistro laipsnį Kolumbijos universiteto meno mokykloje ir negrožinės literatūros magistro laipsnį Naujojo Hampšyro universitete. Laima Vincė yra gavusi dvi Fulbright kūrybinio rašymo stipendijas, Nacionalinio fondo literatūros meno premiją bei PEN vertimų fondo dotaciją. Parašė romaną This is Not My Sky („Tai ne mano dangus“) ir šešias negrožinės literatūros knygas: Lenin's Head on a Platter („Lenino galva ant padėklo“), Journey into the Backwaters of the Heart („Mūsų nepalaužė“), The Snake in the Vodka Bottle („Gyvatė degtinės butelyje“), Digging a Hole to China: A Memoir on Teaching and Traveling („Tunelis į Kiniją: Prisiminimai apie mokymą ir keliones“), The Way Life Should Be („Koks turėtų būti gyvenimas“).
Vykintas Vaitkevičius, Aistė Petrauskienė, „Lietuvos partizanų valstybė“
Partizaninis karas tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje – viena akimirka. Tačiau jos blyksnio šviesa dar krinta ant mūsų!
Atsiversti šią knygą – pirmą kartą partizanų dokumentų, spaudos, nuotraukų kalba ir laisvės kovų dalyvių lūpomis papasakotą istoriją – tas pats, kaip atkelti lig šiol slėptą bunkerio dangtį ir leistis į nepaprastą kelionę.
Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Aistė Petrauskienė pateikia naują 1944–1953 m. partizaninio karo interpretaciją. Vaizdingai atskleidžiama, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai.
Knyga kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų, niekada nelankytų paveldo vietų žemėlapių su koordinatėmis.
Zigmas Vitkus, „Lietuvos istorija“
Istorikas Zigmas Vitkus paprastai ir įdomiai pasakoja Lietuvos istoriją nuo ledynmečio iki pat šių dienų. Vaikai (ir suaugusieji!) sužinos, kokie istoriniai įvykiai mūsų šalyje vyko, kokios didžios asmenybės gyveno, kokia buvo praeities žmonių kasdienybė.
„Lietuvos istorija“ – ne tik įdomi pažintis su praeitimi. Joje sužinosite ir apie stulbinamus Lietuvos archeologų atradimus 2018 m.! Knyga gausiai iliustruota nuotaikingais piešiniais ir vertingomis istorinėmis nuotraukomis.