Šįkart ji pristatė keturias tokias knygas. Pirmoji jų – dar kartą perleista populiarioji knyga Cathleen Miller ir Waris Dirie „Dykumų gėlė“ pagal tikrą manekenės iš Somalio Waris Dirie istoriją.

Vos dvylikos ji pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų Somalyje. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių. Ji pati patyrė šį žiaurų ritualą sulaukusi vos penkerių.

Dykumų gėlė

1997 m. Jungtinių Tautų Organizacijos buvo paskirta ypatingąja ambasadore Afrikos moterų teisėms ginti. Dabar Varis Dirie su savo sūnumi gyvena Niujorke. Pagal šį tarptautinį bestselerį sukurtas filmas.

Souad „Sudeginta gyva“ – tikra istorija apie barbariškus papročius Palestinoje, kasmet beprasmiškai pražudančius tūkstančius moterų. Per stebuklą likusi gyva Suada išdrįso papasakoti savo istoriją.

Septyniolikmetė Suada pirmą kartą įsimyli, ir jos meilė sulaukia atsako. Tačiau kaime, kuriame ji gyvena – kaip ir daugelyje kitų Palestinos kaimų, – įsimylėti iki vestuvių tolygu pasirašyti mirties nuosprendį. Todėl Suados šeima nusprendžia „garbę praradusią“ merginą nužudyti.

Sudeginta gyva

Kitą dieną po nuosprendžio vidiniame namų kiemelyje besitvarkančią merginą giminaitis apipila benzinu ir padega. Tačiau turėjusi mirti „dėl garbės“ Suada ir jos kūdikis per stebuklą išgyvena, ir, sulaukę vienos prancūzės pagalbos, pabėga nuo savo šeimos į Europą. Tačiau ir čia mergina negali jaustis saugi – gimtosios šalies papročiai jos giminaičius įpareigoja nužudyti ją bet kokia kaina...

Savo ruožtu žiauraus nuosprendžio vykdytojas vietos gyventojų akyse yra didvyris, nes jo nežmoniškas nusikaltimas yra „nusikaltimas dėl garbės“. Nuosprendžio vykdytojas niekuo nerizikavo, nes dėl jo veikos niekas niekada nesikreips į teisėsaugą.

Per metus pasaulyje įvykdoma gausybė panašių nusikaltimų, visuomenė kasmet sužino apie 5000 tokių įvykių, bet niekas negali pasakyti, kiek jų lieka nutylėta...

Kristinos McMorris knyga „Parduoti vaikai“ – istorija įkvėpta tikros nuotraukos laikraštyje JAV, 1948 m. apie parduodamus vaikus. Dramatiška vaikų istorija, paremta tikrais istoriniais faktais apie Didžiąją depresiją JAV apie 1930 m. Knygoje kalbama ne tik apie sunkius sprendimus, kuriuos žmonės priversti priimti sunkmečiu, bet ir nagrinėjamos žurnalistinės etikos temos.

Parduoti vaikai

1931 metų rugpjūtį jaunas reporteris Elis Rydas viename miestelyje nufotografavo apšiurusioje namo verandoje sėdinčius du berniukus. Už jų nugarų jis pastebėjo lentgalį su užrašu apie parduodamus vaikus. Didžioji depresija jau kelerius metus alino Jungtines Amerikos Valstijas. Bankrutavus bankams ir užsidarius gamykloms milijonai žmonių neteko darbo ir pajamų. Siekdami apsaugoti vaikus nuo bado, tėvai siųsdavo juos į turtingesnių giminaičių ūkius, palikdavo prie bažnyčių arba atiduodavo į našlaičių prieglaudas. Bet niekas negalėjo įsivaizduoti, kad vaikai kada nors bus parduodami.

Elis Rydas neketino kam nors rodyti savo nuotraukos. Tačiau netyčia patekusi į laikraščio redaktoriaus rankas ji tapo tikra sensacija. Elio sukurta istorija apie parduodamus vaikus sukrėtė Amerikos visuomenę, o pačiam žurnalistui atvėrė kelią į pirmuosius laikraščio puslapius. Vis dėlto šlovė ir pripažinimas nenuslopino įkyraus nerimo. Juolab kad laikraščio nuotraukoje atsidūrė ne tie vaikai...

Violos Ardone „Vaikų traukinys“ – jaudinanti istorija, paremta tikrais istoriniais faktais apie pokario Italiją, kai po Antrojo Pasaulinio karo daugybė vaikų buvo siunčiami iš skurdžios pietinės Italijos į turtingesnius šiaurės Italijos regionus, norint išgelbėti juos nuo bado. Knyga pasakoja vieno neapoliečio, vardu Amerigo, gyvenimo istoriją nuo momento, kai jam aštuoneri, ir jo gyvenimui lemta kardinaliai pasikeisti.

Vaikų traukinys
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)