Pristatydama knygelę „Tilidūda: dainelės vaikams“ E. Baliutavičiūtė atkreipė dėmesį, kad ši knyga yra storais puslapiais, kartoninė, suapvalintais kampais – tai labai svarbu kalbant apie kūdikiams skirtas knygas.
„Šios knygos yra tokios, kad vaikai neužsigautų, kad būtų patogu vartyti – čia yra tokie pagrindiniai dalykai, į ką reikia atkreipti dėmesį, nes plono popieriaus knygomis gali ir įsipjauti, ir jas sulankstyti labai greitai. Šios knygos patvaresnės ir dėl to yra tinkamos patiems mažiausiems“, – aiškino ji.
Knygelė „Tilidūda: dainelės vaikams“, pasak jos, tikrai yra be galo smagi – vaikai skaitydami, jos klausydamiesi gali susipažinti su lietuvių liaudies dainomis, kurios yra tinkamos mažiesiems.
„Čia – nesudėtingi tekstai, aiškios mintys, taip pat yra kartu pridėti muzikiniai įrašai, jei kartais tėveliai neturi laiko ar tingi perskaityti, vaikai gali patys pasiklausyti. Muziką sukūrė tikrai labai garsios lietuvių grupės „Skylė“ du nariai, Rokas Radzevičius ir Aistė Smilgevičiūtė. Tai tikrai labai profesionaliai parengtos aranžuotės – aš tikiuosi, kad tie, kurie paims šią knygą į rankas, labai ja džiaugsis“, – sakė vaikų literatūros ekspertė.
Šiek tiek vyresniems vaikams, pasak jos, puikus pasirinkimas – žinomų knygų adaptacijos.
„Dalis tėvų ir visuomenės labai įtariai žiūri į adaptacijas, sako, kodėl reikia pritaikyti jau esamus, klasika tapusius kūrinius mažesniems – paaugs, ir perskaitys. Tai aš šiek tiek ginu visą laiką adaptacijas, nes bendrą kultūrinį supratimą galima pradėti ugdyti nuo mažų dienų. Pavyzdžiui, knygelė „Mikė Pūkuotukas ir aš“ yra tinkama vaikams nuo dviejų metų. Jie tikrai neperskaitys Mikės Pūkuotuko ir net neišklausys, dar nesupras, bet jau nuo mažų dienų žinos, kas yra Mikė Pūkuotukas, kad jis yra įdomus personažas, ir kai galės, paaugs, gal tėvai perskaitys, gal jau jis pats paims tą storą knygą Mikės Pūkuotuko ir įveiks“, – kalbėjo E. Baliutavičiūtė.
„O šita knygelė yra labai paprastutė, dėl to ji ir tinkama vaikams nuo dviejų metų. Pasakojama tokia paprasta istorija, kaip Mikė Pūkuotukas su Robinu keliauja, linksminasi abu kartu, nes jie yra geriausi draugai, bet juos ima kažkas sekti, ir jie turi išsiaiškinti, kas gi čia vyksta? Labai šviesi ir smagi istorija“, – šypsojosi ji.
Dar viena adaptacija – „Trolis Mumis ir paskutinis slibinas“, pagal garsiąsias Tuvės Janson knygas, skirta vaikams nuo trejų metų.
„Čia pasakojama apie tokią net, galima sakyti, skaudžią situaciją, nes Muminukas randa paskutinį drakoną pasaulyje, bet drakonui labiau patinka Snusmumrikas ir Muminukas liūdi, kad taip yra – gal iš viso reikia paleisti tą drakoną. Knyga pirmiausia moko pajausti kitą, priimti savo jausmus, kad mus gali lydėti ne tik džiaugsmas, smagumas, kaip, pavyzdžiui, atradus paskutinį drakoną, bet ir nusivylimas, nes gyva būtybė gali kažką kitą pasirinkti kaip mėgstamiausią žmogų ar kitokį sutvėrimą ir panašiai. Tokia ir lyriška, ir be galo jautri istorija, dėl to tikrai tinkama ir vyresniems vaikams, ne tik nuo trejų metų, bet ir nuo penkerių ir panašiai“, – pasakojo ji.
„Kaip mes vaikų literatūroje kartais sakome, ši knyga yra iš dvigubo adresato knygų, tai reiškia, kad jos yra ir vaikams, bet paliečia ir suaugusį, nes kalba apie visiems, nesvarbu, koks mūsų amžius, aktualias temas ir problemas – tai ir susišnekėjimas, ir jausmų priėmimas, vaikams išties labai svarbus“, – sakė E. Baliutavičiūtė.
Skaistės Dirgėlienės „Otis keliauja atostogauti“ – taip pat skirta vaikams nuo maždaug trejų metų.
„Očio serijos knygos išsiskiria tuo, kad kalba apie labai žemiškas, labai suprantamas ir kone visų vaikų ir visų tėvų patiriamas problemas, tiksliau, iššūkius, su kuriais susiduria maži vaikai. Šitoje knygoje kalbama apie kelionę. Suaugusiems dažniausiai, jei mėgstame keliauti, kelionės vien tik smagumas, o vaikui viskas nauja – kelionė lėktuvu, miegojimas kitoje lovoje, o jeigu pasimes? Tokios knygos iš principo yra skirtos skaityti arba prieš susiduriant su tam tikrais iššūkiais, arba su jais susidūrus, kad būtų galima su vaikais aptarti, pamėginti išgyventi tai, kad būtų lengviau tiesiog gyventi. Ir, aišku, jos smagiai parašytos. Kita šios serijos knyga, pavyzdžiui, yra apie apsilankymą pas gydytoją – kartais ir mums suaugusiems baisu, o vaikams kaip baisu gali būti. Tai tikrai tokia atrama tėvams, kaip kalbėtis kartais su vaikais, ir kaip tas problemas išspręsti drauge“, – kalbėjo vaikų literatūros ekspertė.
Šiek tiek vyresniems, nuo 6-7 metų vaikams puikus pasirinkimas – Jen Merlin knyga „Vėjo raiteliai. Laivo sudužimas ruonių įlankoje“.
„Didelėmis raidėmis, dideli tarpai, šiek tiek iliustracijų – dėl to tinkama vaikams, kurie pradeda savarankiškai skaityti jau šiek tiek ilgesnius tekstus, ne pačias mažiausias knygeles, bet tokias rimtesnes“, – sakė ji.
Ši knyga taip pat yra viena iš visos serijos. „Šita serija man labai patinka tuo, kad ji mažus vaikus supažindina su didelėmis pasaulinėmis problemomis, susijusiomis su tuo, kaip žmonių veikla veikia gyvūniją, kokių bėdų jai pridaro ir kaip tas problemas spręsti. Maksas ir Sofija keliauja stebuklingu laivu ir kas kartą tas laivas juos nugabena vis į kitokią vietą, kur nutinka kokia nors gamtinė katastrofa ar nelaimė, ar kažkas, kur reikia padėti gyvūnams. Kitose serijose pasakojo, kaip reikia padėti papūgoms aroms ar vėžliams, kurie kenčia nuo šviesos taršos, o čia pasakojama kaip laivas juos nugabena į vieną pakrantę, kur išsilieja nafta ir, aišku, tai yra be galo pavojinga visiems gyvūnams, o ypač nuostabiesiems ruoniams. Ir vaikai imasi galvoti, spręsti šitą problemą, kaip išgelbėti tuos gyvūnus. Kai supažindinama tokiu pozityviu būdu, vaikas nėra prislegiamas, kad vyksta siaubingi dalykai pasaulyje, kalbama, kad jie vyksta, bet mes galime juos pakeisti“, – pasakojo E. Baliutavičiūtė.