V. Maksvytė prisipažino, kad Trevoro Noah „Gimęs neteisėtai“ – viena skaniausiai susiskaičiusių šio ketvertuko knygų, kalbanti apie rimtas temas, bet labai šmaikščiai ir lengvai, kas nestebina žinant, kad jos autorius – garsus komikas.
„Turime istoriją apie žmogaus teises ir, regis, nesuvokiamus dalykus, kurie vyksta visiškai netolimame istoriniame laikotarpyje, 1984 metais, šiame pasaulyje. Knyga pasakoja apie Apartheidą, apie politiką, kai buvo įstatymiškai uždrausta megzti santykius juodaodžiams ir baltaodžiams, o jeigu vis dėlto tokie santykiai būdavo užmezgami ir gimdavo vaikas, jis būdavo laikomas nelegaliu, neteisėtu, kriminalinio nusikaltimo vaisiumi. Tokie vaikai būdavo net rūšiuodami, nepriskiriami nei juodaodžiams, nei baltaodžiams – na, galima pasakyti, mišrūnai, kurių teisės buvo labai stipriai ribojamos“, – pasakojo V. Maksvytė.
Visgi, ji pabrėžė, kad knyga labai šmaikšti, lengva, optimistiška: „Istorija yra tikrai sunki, sunkus tas istorinis kontekstas, visa tai, kas vyksta tarp Afrikos bendruomenių, kurios pereina iš vienokios santvarkos į kitą, kai yra daug smurto, kraujo praliejimo, nevilties, daug vargo, bet visame tame yra ir juoko, tikėjimo, pasitikėjimo gija. Pagrindinė veikėja yra Trevoro mama, kuriai jis skiria šią knygą, ir, patikėkite, tos moters nepamilti neįmanoma: kad ir kas vyktų, ji sako, viskas yra į gera, viskas yra gerai, pasaulis yra gražus ir geras iki paskutinio puslapio.“
V. Maksvytė patikino, kad užrašas ant knygos, teigiantis, kad ši knyga yra malonumas, kuris pasotina sielą, yra tikrai teisingas. „Kas mėgsta tikras istorijas, gerą humorą, ieško įkvepiančių skaitinių, kad nesvarbu, kokios būtų tos sunkios mūsų gyvenimo sąlygos, visada galime ieškoti tos šviesos, kur atsispirti ir keliauti toliau“, – kalbėjo ji.
Annos Moon ir Dalios Musteikytės „Pagrobta savo noru“ jungia Lietuvą, Didžiąją Britaniją ir Egiptą - trys šalys, trys skirtingos kultūros ir vienos moters istorija.
„Iš tikrųjų Dalia padėjo Annai papasakoti savo istoriją apie moterį iš Panevėžio, kuri nukeliavo į Angliją, ten dirbo, ir buvo supažindinta tos savo daugiakultūrės aplinkos internetu su egiptiečiu vyru, kuris tikrai šaunus, su geru humoro jausmu, turtingas, bet niekaip nesuranda tinkamos moters, visos jį išduoda, visos kažkokios blogos. Ir ji galvoja – galbūt čia aš. Ji pradeda susirašinėti, viskas, aišku, labai gražu, labai gerai, bet ji nukeliauja į Egiptą ir jo išvaizda ją nustebina, nes tai, pasirodo, yra visiškai kitokios išvaizdos vyras, nei jis save pristatė. Po truputį ima lįsti visokios smulkmenos ir neatitikimai, kur jau, kaip dabar pati sako, jei aš būčiau buvusi sveiko proto, sveikai mąsčiusi, jau tada reikėjo bėgti. Bet ji visą laiką vylėsi, kad gal čia mane intuicija apgauna ir galbūt bus geriau“, – pasakojo V. Maksvytė.
„Ir istorija baigiasi tuo, kad jis pažada ją vesti, ji atsikrausto gyventi į Egiptą, jie sudaro sutartį, kuri nėra lygi vedyboms – Egipte tokie įstatymai. Beje, labai įdomu skaityti, kaip tai veikia, kokie tie kultūriniai skirtumai, kaip būtent veikia tos išnaudojimo sistemos. Ji tampa jo tokia nelabai teisėta žmona, pagimdo jam dukrą ir realiai kelerius metus nei ji, nei dukra negali išeiti iš namų, yra laikomos bute, visada užtrauktomis užuolaidomis. Sako, paradoksas, išvažiavau į Egiptą saulės ir gyvenau be jokios saulės. Ir labai labai sunkiai, labai po truputį, bet jai pavyksta pabėgti, kartu su dukra. Ir šiuo metu ji gyvena Lietuvoje su dukra, ir, kaip ji sako, mes bandome išsilaižyti žaizdas ir gyventi toliau. Tad yra ir šviesos, ir vilties, bet yra ir to sunkumo, nes yra ir seksualinė prievarta, ir emocinė prievarta, yra tikrai žiaurios realybės“, – neslėpė literatūros ekspertė.
Pasak jos, ši knyga – tikrų istorijų gerbėjams, kuriems patinka tokios knygos kaip „Dykumų gėlė“, kas domisi rytų kultūromis, nori geriau pažinti Egiptą, kurio mes dažnai matome tik turistinę pusę.
Louise Erdrich „Naktinis sargas“ – 2021 m. Pulitzerio premija įvertintas kūrinys nukelia mus į XX amžiaus vidurį. „Pati autorė yra Amerikos čiabuvių, indėnų palikuonė ir šiame romane rašo būtent apie savo senelį, jo istoriją, kaip jis dirbo sargu naktimis gamykloje ir šalia viso to kovojo už savo genties išlikimą, teisę į savo žemę, ir kovojo sėkmingai, jam tai pavyko. Labai jautrus, šiltas, poetiškas pasakojimas, atskleidžiantis Amerikos čiabuvių realybę, su labai daug istorinių detalių. Man buvo gera ir miela jį skaityti, tai tiesiog tikiu, kad visiems, kam patinka gera literatūra: visgi tai yra apdovanotas, įvertintas kritikų kūrinys“, – kalbėjo V. Maksvytė.
Allison Pataki „Išdaviko žmona“ – Lietuvoje žinomos ir pamėgtos rašytojos, „Imperatorienės Sisi“ autorės knyga. „Autorė imasi mėgstamos temos. Ji yra sakiusi, kad jos tikslas yra ištraukti iš istorijos pamirštas moteris ir parodyti, kaip jos paveikia istorijos raidą. Šį kartą ji pasakoja apie išdaviko žmoną, kuri yra jauna mergina Pegė Šipen. Keliaujame į 18 amžių JAV, kur įvyksta dramatiška išdavystė, kai vienas iš Amerikos revoliucijos karų dalyvių, generolas Benediktas Arnoldas išduoda Ameriką britams. Faktas skaudus, visaip išnagrinėtas, įvairiai dokumentuotas, bet mažai kas žino, kad už tos išdavystės slepiasi jo jaunutė žmona, kuri turėjo savo interesą. Prieš tai ji buvo įsimylėjusi britų karininką, o kada jis ją paliko, tada leido sau suvilioti tą perpus už ją vyresnį generolą. Tad ir už tos žinomos Amerikos išdavystės istorijos slepiasi žmogiškasis faktorius“, – pasakojo V. Maksvytė.
Pasak jos, ši knyga puikiai tiks visiems istorinių romanų mylėtojams. „Autorė ima labai svarbias istorines temas, bet lengvai jas aprašo – lengvas laisvalaikio romanas“, – apibendrino ji.